Hermanas Hesė. Raidės
(iš Stiklo karoliukų žaidimo)Apie autorių >>>>>
Pastaba prieš skaitant: toms eilėraščio dalims, kuriose truputį išsiskiria prasmė, duodami du eilėraščio vertimai - peršokti į alternatyvųjį vertimą galite pagal nuorodas eilėraščio tekste. Taip pat galite paskaityti ir originalų vokišką tekstą, - tačiau be diakritinių ženklų...
Galite pereiti į 'Skaitinių' puslapį
Mes kartkartėm į ranką plunksną imam,
Baltam lakšte prirašom ženklų,
Visiems suprantamų, - juk tas žaidimas
Susaistytas taisyklių nuoseklių.Bet jei taip laukinis ar marsietis
Į lakštą šį, į rašmenų vagas
Įsmeigs smalsias akis - koks neregėtas
Pasaulis atsivers prieš jį staiga
Lyg burtų karalystė. Jam atrodys,
Kad A ir B - tai žmonės, gyvuliai,
Tai akys, rankos, tai liežuviai godūs,
Čia ramūs, ten - įniršę gaivalai.Jis puls skaityt tuos pėdsakus sniege,
Bėgios, kentės, skraidys su jais drauge,
Už tų juodų ženklų ir ornamentų
Tarsi už grotų jam visa gyvybė
Vaidensis plaukianti, regėsis šventės
Ir meilės karštis, ir skausmų gilybė.
Jis verks ir juoksis, nuostabos pagautas,
Nes jam pasaulio siautulingas srautas,
Įkalintas už rašmenų tylių,
Užburtas rodysis, sumenkintas, mažytis,
Negyva tapęs virtine ženklų,
Kurie tokie panašūs viens į kitą,
Kad jau kaip brolius vos gali atskirti,
Kančias ir džiaugsmą, gyvastį ir mirtį.Galų gale ims rėkti tas laukinis,
Suspaustas baimės, puls jis laužą pūsti,
Giedodamas vis mušis į krūtinę,
Ir, liepsnai ryjant ženklą paskutinį,
Jau snausdamas galbūt suspės pajusti,
Kaip tas pasaulis, iškreiptas toksai,
Tie siaubo karalystės burtai klaikūs
Nebūtyje pradingsta suvisai...
Jis atsibus ir šyptelės pasveikęs.
(vertimas Dominyko Urbo)
Alternatyvūs vertimo variantai
1)
Rašai lape, ir prasmė priskirtoji
sutvirtinta plunksnos klajone.
Žinančiajam - esmė visa, aiškioji:
Taisyklėse - žaidimo atjauta.2)
Kaip keistai tada sukrėstų
Neišlavintas minties gelmes!
Rašmenis jisai regėtų,
Kaip gyvastį, daigą želmens
Belinkstantį sapno saldaus.3)
Galvą kraipys ir stebėsis,
Kaip pasaulio tvarka suiro.4)
Virtinę ženklų užvaldęs dėsnis,
Ir taip besikartojantis nuobodžiai,
Kad gyvybė ar mirtis, vien runų grotelių teatskirti,
Atrodo lyg broliai dvyniai, nerealūs tartum menami...Atgal
(alternatyvus vertimas J.Skendelio)
BUCHSTABEN Gelegentlich ergreifen wir die Feder Und schreiben Zeichen auf ein weisses Blatt, Die sagen dies und das, es kennt sie jeder, Es ist ein Spiel, das keine Regeln hat. Doch wenn ein Wilder oder Mondmann kaeme Und solches Blatt, solch furchig Runenfeld Neugierig forschend vor die Augen naehme, Ihm starrte draus ein fremdes Bild der Welt, Ein fremder Zauberbildersaal entgegen. Er saehe A und B als Mensch und Tier, Als Augen, Zungen, Glieder sich bewegen, Bedaechtig dort, gehetzt von Trieben hier, Er laese wie im Schnee den Kraehentritt, Er liefe, ruhte, litte, floege mit Und saehe aller Schoepfung Moeglichkeiten Durch die erstarten schwarzen Zeichen spuken, Durch die gestabten Ornamente gleiten, Saeh Liebe gluehen, saehe Schmerzen zucken. Er wuerde staunen, lachen, weinen, zittern, Da hinter dieser Schrift gestabten Gittern Die ganze Welt in ihrem blinden Drang Verkleinert ihm erschiene, in die Zeichen Verzwergt, verzaubert, die in steifem Gang Gefangen gehn und so einander gleichen, Dass Lebensdrang und Tod, Wollust und Leiden Zu Bruedern werden, kaum zu unterscheiden... Und endlich wuerde dieser Wilde schreien Vor unertraeglicher Angst, und Feuer schueren Und unter Stirnaufschlag und Litaneien Das weisse Runenblatt den Flammen weihen. Dann wuerde er vielleicht einschlummernd spueren, Wie diese Un-Welt, dieser Zaubertand, Dies Unertraegliche zurueck ins Niegewesen Gesogen wuerde und ins Nirgendland, Und wuerde seufzen, laecheln und genesen.Grįžti prie lietuviškojo vertimo
Hermanas Hesė. Skundas
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Lotta Lotass. Balsai erdvėje ir kt.
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
Kuo tapo suaugę Pepė Ilgakojinė ir Kalis Bliumkvistas?
Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai --
Skaitiniai ir poezija
Vartiklis