Iš palaimintosios sesers Faustynos dienoraščio
Vienatvė - mano mirksniai numylėti,
Vienatvė - bet su Tavimi, o Jėzau ir Valdove,
Prie Širdies Tavo laikas tvinkčioja iš lėto
Ir mano sielą atilsiu apdovanoja.

Kada širdis pilna Tavęs ir pilna meilės,
O siela ugnimi skaisčia liepsnoja,
Tai ir didžiausioj apleisty manoji siela nepatirs
                            nė jokios baimės.
Nes ilsisi prie Tavo kojų.

Į tą vienatvę - tos taurios draugystės mirksnį,
Nors atskirta nuo kūrinio kiekvieno,
Į Tavo Dieviškumo okeaną aš panirsiu,
O Tu klausysies atvėrimų mano.

Krokuva, 1938.V.


Vertė Sigitas Geda



Džalal ad-Din Rumi
Bronius Mackevičius. Purienos ir kt.
Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos
Boris Vian. Apie erotinės literatūros naudą
Skaitinių, poezijos ir fantastikos skiltis
Ženklo savarankiškumo doktrina
Taisa Bondar. Joninių naktis
Vartiklis