Vienkalbės lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas

Lietuvoje paplitusios kompiuterių klaviatūros yra dvikalbės (turinčios du režimus). Čia pateikiamas vienkalbės klaviatūros projektas. Šia klaviatūra galima surinkti visus simbolius, kuriuos dabar renkame lietuviška arba angliška klaviatūra. Dėl to nereikia perjunginėti klaviatūrų. Darbas pasidaro patogesnis, o tai pat nebelieka kitų neigiamų pasekmių, susijusių su klaviatūrų perjungimu.

Kalbant apie klaviatūras, reikia apibrėžti pačią sąvoką. Laikysime, kad klaviatūra - tai simbolių, kuriuos galima gauti spaudant pavienius klavišus arba tam tikras jų kombinacijas, aibė. T.y. mąstyti apie klaviatūrą kaip apie tam tikru laiko momentu prieinamą simbolių aibę.

1992 metais priimto Lietuvos standarto LST 1205/92 klaviatūra turi ne vieną, o dvi simbolių aibes, t.y. ji yra dvikalbė. Kitaip sakant, yra dvi skirtingos klaviatūros. Viena jų yra amerikietiška (US English) klaviatūra (standarto tekste ji vadinama programuotojo arba QWERTY klaviatūra), o kita - lietuviškoji. Vienu metu yra prieinama tik viena klaviatūra (žr. pav.).
Lietuvos standarto LST 1205/92 klaviatūra

Lietuviškąją aibę sudaro lotyniškos raidės (be Q, W, X), devynios specifinės lietuviškos raidės Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž, skaitmenys ir 20 specialiųjų simbolių. QWERTY aibę - 26 lotyniškos raidės, skaitmenys ir 32 specialieji simboliai.

Abi aibės pavaizduotos klaviatūros klavišuose: QWERTY simboliai klavišo kairiojoje dalyje, o lietuviški – dešiniojoje.

Šios aibės susikerta. Tie patys simboliai, esantys abiejų klaviatūrų tose pačiose vietose, nedubliuojami (pvz., raidė T, ženklai ~ ir `). 7 ženklai klaviatūroje pasikartoja du kartus skirtinguose klavišuose:

” / ; : , . ?

10 skaitmenų vienu atveju yra apatiniame registre, o kitu - viršutiniame. Taigi skaitmenys pasikartoja tame pačiame klaviše kitoje pozicijoje (nors jie ir nepavaizduoti).

Dvikalbės klaviatūros trūkumai:

  1. pasikartojantys skirtingose vietose simboliai įneša papildomą painiavą;
  2. dirbant su lietuviška klaviatūra, trūksta raidžių Q, W, X ir gana dažnai reikalingų specialiųjų simbolių, todėl tenka pereiti į kitą klaviatūrą - su tam tikra klavišų kombinacija perjungti klaviatūrą;
  3. QWERTY klaviatūroje vėl gi nėra lietuviškų raidžių, todėl tenka grįžti į lietuvišką klaviatūrą atgal;
  4. visą laiką reikia prisiminti, su kuria klaviatūra dirbama;
  5. tame pačiame tekste (ir net tame pačiame žodyje) gali būti surinktos dviejų skirtingų kalbų raidės, kurias gali skirtingai traktuoti ir dėl to klaidingai apdoroti šiuolaikinės taikomosios programos (Red. pastaba: pvz., MS Office'97);
  6. dvikalbės klaviatūra koncepcija prieštarauja programinės įrangos lokalizavimo koncepcijai.

Pateikiamame klaviatūros projekte siūloma atsisakyti dvikalbės klaviatūros ir sudaryti pilnavertę vienkalbę lietuvišką klaviatūrą, įtraukiant į ją abiejų anksčiau minėtų aibių sąjungą (žr. pav.).
Vienkalbė lietuviška klaviatūra

Tam tikslui:

  1. Raidėms Q, W, X suteikiamas normalių raidžių statusas, t.y. joms išskiriama po klavišą. Vienai raidei skiriamas papildomai atsiradęs naujoje fizinėje klaviatūroje klavišas, o likusios dvi "išstumi" keturis specialiuosius. simbolius. Taigi raidžių aibę sudarys ne 32 raidės, o 35 raidės. Jos kaip tik užims paskutines tris klaviatūros eiles.
  2. Prie QWERTY specialių simbolių aibės (32 simb.), prijungus lietuviškas kabutes „” ir paragrafo ženklą §, gaunama 35 simbolių aibė. Ji išdėstoma pirmoje eilėje (išsidėsto 26 simboliai), o likusieji išdėstomi vadinamaisiais trečiaisiais simboliais (jie vaizduojami klavišo dešinėje pusėje žemai), kurie renkami kartu su nuspaustu valdymo klavišu ALT GR. Pavyzdžiui, paimkime klavišą
            +-------+
            | 4     |
            | ;   $ |
            +-------+
    

    Simboliai, nupiešti ant jo, renkami šitaip:

    • nuspaudus šį klavišą, gaunamas kabliataškis(;);
    • nuspaudus SHIFT ir šį klavišą, gaunamas 4;
    • nuspaudus ALT GR ir šį klavišą, gaunamas $.

    Pastebėsime, kad klavišo ALT GR nuspaudimą modeliuoja ir klavišų pora CTRL+ALT.

    Šitokia klaviatūra yra pilnavertė lietuviška kompiuterio klaviatūra: be jokių perjungimų ja galima rinkti bet kokius lietuviškus tekstus (nes yra visi grafiniai ženklai, vartojami lietuviškame rašte), angliškus tekstus (yra raidės Q, W, X) ir programų tekstus (yra išbaigta specialių simbolių aibė).

    Konstruojant ženklų išdėstymą klaviatūroje, būtina atsižvelgti į atskirų vartotojų interesus. Raidžių išdėstymą geriausia, atrodo, parinkti pagal lietuvišką spausdinimo mašinėlę. Tuo kompiuterio klaviatūra taps sava didelei grupei profesionalių mašininkių, rašytojų ir pan. Pastebėsime, kad lietuviškos spausdinimo mašinėlės išdėstymas iš esmės yra QWERTY nedidelė modifikacija, kuri vadinama ĄŽERTY (pagal antrosios eilutės pirmąsias raides). Skaitmenys dėstomi viršutiniame registre, nes dažniausiai reikalingiems skirtukams kableliui (,) ir taškui (.) skiriamos "geros" vietos apatiniame registre. Programuotojams reikalingus specialiuosius simbolius reikėtų išdėstyti, atsižvelgiant į jų padėtį QWERTY klaviatūroje. Paveiksle pateiktas vienas iš tokių galimų išdėstymo variantų.

    Viena iš svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra specialių simbolių aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų simbolių. O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami simboliai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų simbolių ir klaviatūros klavišai gaunasi “prišiukšlinti”. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad pateiktame klaviatūros projekte specialių simbolių skaičius yra maždaug optimalus.

    Pastebėsime, kad ir kitų valstybių kompiuterių klaviatūros yra sudarytos panašiu principu: yra vienkalbės, dalis klavišų turi trečiuosius simbolius.

    Pastaba. Kaip jau buvo minėta, čia pateiktas simbolių išdėstymo klaviatūroje variantas, kuriame dauguma simbolių turi tvirtai nusistovėjusias vietas ir jų išdėstymas nekelia abejonių. Dalis simbolių galėtų užimti vieną ar kitą padėtį. Pavyzdžiui, diskutuotina raidės X vieta, kai kurių specialiųjų simbolių vietos.



    Atsiliepimus, pageidavimus bei pasiūlymus prašome siųsti šiais adresais:
    Vladas.Tumasonis[eta]maf.vu.lt">arba

    Grigas[eta]ktl.mii.lt"
    Nuomones priima ir "Vartiklio" redaktorius (j.skendelis@elnet.lt").