Filosofijos istorija (2 dalis)

2 dalis, pradžia

Senovės Kinijos filosofijos priešistorė

Išskiriami 6 laikotarpiai: 1) Šan arba In (18-12 a.pr.m.e.); 2) Čžou – Vakarų Čžou (12-8 a. pr.m.e.); 3) Čžou – Rytų Čžou-Lego (8-5 a. pr.m.e.); 4) Čžou-Rytų Čžou-Čžango (kariaujančių karalysčių: Ci, Chan, Čžao, Vei ir Jan, 5-3 a. pr.m.e.); 5) Cin imperija (221-206 m. pr.m.e.); 6) Chan (3 a. pr.m.e. pabaiga – 3 a.).

Senovės Kinijos valstybė – tipinė "rytų" despotija su griežta hierarchija, kurios viršuje vanas, paveldimas monarcho titulas ir aukščiausiasis religinis vadovas ir vienintelis žemvaldys. "Giesmių knygoje" rašoma: "Plačiai aplink nutįsta dangus, bet po juo nėra nė pėdos žemės nepriklausančios valdovui".

Po vano yra čžuhou, žemvaldžių aristokratija, kurių žemėse gyveno valstiečių bendruomenės, šužen (prastuomenė). Tarp jų buvo ši, didelių šeimų valdytojai, ir dafu, šeimų klanų valdytojai. Nustojus dievams aukoti belaisvius, atsirado vergai.

Su laiku aplinka keitėsi, atsirado turtinė aristokratija. Kaime buvo įvestas žemės mokestis (su Šan Jan reforma, 4 a.pr.m.e.). Atsirado keliaujantys mokslininkai ši, kurių dalis, laikui bėgant, tapo valdytojų patarėjais. Vėliau susikūrė atskiras mokslininkų-valdininkų (šenši) sluoksnis.

Kinijoje nesusikūrė demokratiniai institutai. Visi santykiai buvo paremti abipusio pasveikinimo ir bendravimo ritualais, kurių pagrindas "dangaus pastovumas, tvarka žemėje". Visas gyvenimas vyko kaip ataskaita protėviams. Dvasioms reikėjo aukoti. Bet tik vanas galėjo aukoti aukščiausioms dangaus ir žemės dvasioms – ir taip būti tarpininku tarp žmonių ir sudievinto dangaus.

Bet senovės kinų dvasių ir dievų vaizdiniai migloti. Vyriausioji dievybė Šandi buvo neatsiejama nuo dangaus (tian, iš kitos pusės, vanai laikyti "dangaus sūnumis", tianczi). Šandi buvo apibūdinamas kaip didis, amžinas, griežtas, bauginantis. Dangaus valia mums nežinoma: "Aukščiausiojo dangaus darbai mums nežinomi, dangaus valia neturi nei kvapo, nei garso".

Jan Šan laikotarpiu atsiranda primityvus hieroglifų raštas mus pasiekęs kaip burtų užrašai ant galvijų kaulų ir vėžlio šarvų. Užrašydavo klausimą, o po to "laikmeną" kaitindavo ir atsakymą spėdavo iš įtrūkimų. Šan-In laikotarpiu jau buvo skaičiuojama tūkstančiais. Atsirado astronomija, sudaryti kalendoriai. Atsirado abstrakčios sąvokos – pirmykštės kategorijos.

Deja, Kinijoje mitologija blogai išliko. Dėmesio centre buvo visuomenė, istorija, žmonių santykiai. Bet pasak kosmogoninių mitų, pradžioje buvo beformis chaosas, iš kurio radosi Jan ir In, padalinę chaosą į dangų ir žemę. Iš sunkių dalėlių tvėrėsi gyvūnai, iš lengvų – žmonės.

Kitame variante pasaulio sukūrimas siejamas su pirmapradžiame kiaušinyje gimusiu Pan-gu, perskėlusiu kiaušinį į dangų ir žemę. Pasaulis atsirado iš mirusio Pan-gu kūno dalių. Žmonės atsirado iš jo kūnu šliaužiojusių parazitų ("ir vėjas juos išnešiojo plačiai").

Lego laikotarpiui priskiriama "U-dzin" (Penkiaknygė): Ši-czin (Giesmių knyga), Šu-czin (Istorijos knyga), I-czin (Permainų knyga), Li-czin (Apeigų knyga) ir vėlesnė Čun-dzin (Metraštis). Ši-czin ir Šu-czin socialinių sukrėtimų Cin laikotarpiu buvo sudegintos ir vėliau atkurtos iš atminties. Jų perdarymas siejamas su pirmuoju išminčiumi Kun-Fudzi. Šu-dzin turi valstybės valdovo Pan-Gen kalbą žmonėms, kuriuos sumanė perkelti į kitą Chuanche krantą. Jis lygina tautos valią, kurią jis atstovauja, su tautos valia, kuri trukdo suprasti naudą sau. Tos valios reiškėjams jis grasina, kad nupjaus nosis ir net išnaikins su visomis šeimomis.

Jan ir In simbolizuoja šviesą ir tamsą, šilumą ir šaltį, užsispyrimą ir nuolaidumą, vyrišką ir moterišką pradą. Pasaulis yra šių dviejų skirtybių kova. Jų sąveikoje atsiranda 5 elementai: vanduo, ugnis, medis, metalai ir žemė [Šu-czin]. Kartu randasi ir ci, pirmapradės substancijos, kurios būsenomis yra jan ir in, sąvoka. Kitos ci būsenos: vėjas, lietus, sutema, šviesa. Pagrindinės dvi ci formos: janci ir inci (lengvoji ir sunkioji). Atsiranda ir nepriklausomo pasaulio dėsnio (tiek kosminio, tiek moralinio) "dao" (reiškiančio "kelias") samprata.

Kartu su dangaus šlovinimu kyla ir abejonės dėl jo teisingumo, netgi nuoskauda: "Tegu blogį padarę už blogį atsako. Bet kodėl niekuo nenusikaltę randas bėdų verpete?" [Ši-czin]. Blogį vieni aiškina griežtojo dangaus pykčiu, kiti jo ištakų ieško žmonėse. Tad, kadangi dievas nėra blogio šaltinis, - jis nėra visagalis. Tad palaipsniui prieinama išvados, kad "visa priklauso nuo žmonių".

"Permainų knygos" kilmė siejama su Fu Si, turėjusiu gyvatės kūną. Jis išmokė žmones gaudyti žuvį ir medžioti. Ant drakono, einančio iš Chuanche, nugaros išvydo rašmenis, kurie tapo kinų hieroglifų rašto pradžia. Pačioje "I-czin" tėra tik du ženklai – ištisinė ir trūki linijos (jan ir in). Dvi ištisinės linijos reiškia Saulę, o dvi trūkios – Mėnulį; trūki virš ištisinės – dienos šviesą, ištisinė virš trūkios – naktį. Trigramose trys jan – dangus ir šiluma; trys in – žemė ir šaltis. Likusios 6 trigramos išreiškia reiškinius tarp dangaus ir žemės: dangaus vandenis, dangaus ugnį, griaustinį, vėją, žemės vandenis ir kalnus. Toliau eina 64 heksagramos.

Kinų filosofija atsiranda Čžango laikotarpiu. Kinijoje egzistavo 6 pagrindinės mokyklos: Konfucijaus, moistinė, įstatymininkų (legistinė), daosizmas, in-jan (natūrfilosofai) ir vardų (sofistai). Kinijoje dominavo praktinė filosofija, vadovavimo tautai, valstybei klausimai. Moksle buvo silpnas teorinis pagrindas.


Da Čžuan
Da Čžuan
Didingojo galia
(heksagrama ir
hieroglifas)

Skaitykite: Kinų priešistorė


Ši czin, Giesmių knyga

"Giesmių knyga" yra 11-6 a.pr.m.e. įvairios tematikos dainų rinkinys. Ši vertimas kaip "giesmė" gana sąlyginis, nes dainavimas buvo palydimas muzika ir šokiu. Pirmame traktate apie poeziją, "Įvade į 'Giesmių knygą'" (2 a.pr.m.e.) rašoma: "Ši gimsta kaip dvasios virpesys. Širdyje tai dvasinis virpesys, perteiktas žodžiais – ši. Jausmai kyla viduje, o formą įgauna žodžiais. Žodžių neužtenka – dūsauja, dūsavimų neužtenka – tęsdami [garsus] gieda, to neužtenka – rankos pačios pradeda daryti šokių judesius, o kojos trepsėti".

Rinkinys išliko iš dalies ir todėl, kad jaunuolius, be šaudymo iš lanko ir karo vežimo važnyčiojimo, mokė ir dainų. Konfucijus pasakė: "Dainos vysto vaizduotę, moko stebėti, vienija žmones, kelia [teisingą] pyktį, verčia tarnauti tiek tėvui, tiek valdytojui, duoda daug žinių apie paukščius ir žvėris, medžius ir žoles".

Gyslotis

Gyslotį1) raunam, oi raunam,
Oi-joj! Raunam jį!
Gyslotį raunam, oi raunam,
Oi-joj! Surinksim jį!

Gyslotį raunam, oi raunam,
Oi-joj! Atrinksim jį!
Gyslotį raunam, oi raunam,
Oi-joj! Nukrėsim jį!

Gyslotį raunam, oi raunam,
Oi-joj! Nurinksim jį!
Gyslotį raunam, oi raunam,
Oi-joj! Susuksim jį! 
Skėriai

Tsss, švilpia skėrių2) sparnai,
Vaikai ir anūkai knibždėte knibžda.

Mmmm, gaudžia skėrių sparnai,
Vaikai ir anūkai virve vejasi.

Uuuu, skamba skėrių sparnai,
Vaikai ir anūkai spiečiumi spiečiasi.
Kalnuose krūmynas

Kalnuose krūmynas,
Žemumose – lotosai.
Nepamilti man dailaus,
O pamilti pašėlusį.

Kalnuose pušys aukštos,
Žemumose – lelijos.
Nepamilti man gražų,
O pamilti supratingą.
Volungė3)

Liūdnai volungė gieda,
Nutūpus kryklės4) krūme.
Kas paskui Muguną išeis?
Jan Si, iš Czyče giminės.
Bet juk jis pas mus
Geriausias iš šimtų vyrų.
Į kapą savo pažvelgė –
Ir iš siaubo suvirpėjo.

Deja! O žydrasis dangau!
Taip žūsta mūsų karių puikumas!
Kai galėjom, už tokių išpirką
Šimtų kitų gyvybes atiduodavom.

Liūdnai ten volungė gieda,
Į krūmą nutūpus dygliuotą.
Kas paskui Muguną5) išeis?
Čžun Chan, iš Czyče giminės6).
Bet juk jis pas mus
Iš šimtų vyrų geriausias.
Į kapą savo pažvelgė –
Ir iš siaubo suvirpėjo.

Deja! O žydrasis dangau!
Taip žūsta mūsų karių puikumas!
Kai galėjom, už tokių išpirką
Šimtų kitų gyvybes atiduodavom.

Liūdnai ten volungė gieda,
Ant šakos duriančios nutūpus.
Kas paskui Muguną išeis?
Czian Chu, iš Czyče giminės.
Bet juk jis pas mus
Tarp šimtų vyrų geriausias.
Į kapą savo pažvelgė –
Ir iš siaubo suvirpėjo.

Deja! O žydrasis dangau!
Taip žūsta mūsų karių puikumas!
Kai galėjom, už tokių išpirką
Šimtų kitų gyvybes atiduodavom.

Paaiškinimai

1) Gyslotis Kinijoje buvo naudojamas gimdymo skausmams sumažinti.

2) Skėriai, debesimis nutūpę laukus, atnešdavo neapskaičiuojamus nuostolius žemdirbiams. Ta grėsmė kinams kėlė šventą baimę, ir todėl, tikėtina, skėriai buvo garbinami, buvo totemu. Šioje giesmėje-užkeikime gausiam palikuonių pulkui skėriai yra kaip gausybės simbolis.

3) Tai 7 a.pr.m.e. daina kaip priekaištas papročiui laidoti su valdovu geriausius karalystės vyrus.
4) Kryklė - dygioji slyva, Prunus spinosa.
5) Mugunas - Ci karalystės valdovas, 7 a.pr.m.e.
6) Jan Si, Čžun Chan ir Czian Chu - trys Czyče giminės broliai.

Daosizmas
Konfucizmas: Siun Czi
Mikės Pūkuotuko dao
Filosofijos atsiradimo problematika
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Kinų filosofija: Konfucijus
Han Fei - paskutinis Čžange
Huainan-czi, Mokytojų iš Pietų Užupio knyga
Vardas ir skaičius rusų ir kinų filosofijoje
Jėzuitas Andrius Rudamina Kinijoje
Konfucizmas: Men Czi
Čuan-czi (ištraukos)
Imperatorius Huang Di
Kinų skraidantys vežimai
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Paslaptingi Dropa diskai Kinijoje
Kelionės į pasaulio kraštą: M. Boymas
Pliuristinės kosmologijos iki Sokrato
Šinto ir japonų tikėjimai
Kas buvo Laozi?
Dao laikas
Filosofijos skiltis
Mitologijos skyrius