Mįslė anapus materijos  

„Materijos prigimties“ koncepcija pajėgi pakeisti žmogaus požiūrį į gyvenimą ir netgi patį gyvenimą, kai tik jo esmė pažinta. Ji tiesiogiai susijusi su žmogaus gyvenimo prasme, ateities viltimis, idealais, troškimais, planais, koncepcijomis, kurias jisai vertina, ir materialiais dalykais, kuriuos turi. Šią koncepciją mąstytojai aptarinėjo per visą žmonijos istoriją. Iš pat pradžių žmonės pasidaliję į dvi grupes: 1) materialistus, besirėmusius materijos egzistavimu ir apgaudinėjančius save; 2) ir kitus, mąsčiusius giliau ir leidusius sau aprėpti ne tik jiems išreikštus „dalykus“ bet ir gilią prasmę anapus jų. Vis tik mokslo ir technologijų pažanga galiausia užbaigė tuos prieštaravimus nenuginčijamai įrodžiusi, kad materija neturi realios egzistencijos.

Tam, kas giliai apmąsto Visatą ir viską, kas joje randasi, galiausiai kyla įtarimas, kad visa tai negalėjo susikurti savaime. Bet Kas galėjo tai sukurti? Aišku, atsakymo nerasime pačioje Visatoje. Juk margas povas negalėjo sukurti savęs. O visko susidarymas „atsitiktinai“ skamba absurdiškai. Taigi Kūrėjas privalo būti šalia ir nematomas. Jam nėra vietos materijos pasaulyje.

Religijos sako, kad Dievas yra „visur“, tačiau sunku suvokti, ką tai reiškia. Tikintieji laiko, kad jis persmerkia ir gaubia viską – tarsi radijo bangos ar kažkokios nematomos dujos.

Anot A. Kamiu, mokslas gali aprėpti ir suskaičiuoti džiugesius, tačiau negali aprėpti visatos. Štai medis, juntate jo kietumą; štai vanduo, jaučiate jo skonį. Štai vėjas, jis jus vėsina. Ar tuo pasitenkinate?

Visą informaciją apie pasaulio realumą gauname iš savo 5 jutimų: ką mato akys, ką liečia rankos, ką užuodžia nosis, ką skanauja liežuvis, ką girdi ausys. Niekada nesusimąstome, kad išorinis pasaulis gali būti kitoks nei tas, kurį mums perteikia jutimai. Šiuolaikinis mokslas verčia tuo suabejoti.

Tai, ką mes suvokiame kaip „išorinį pasaulį“, tėra smegenų veiklos, stimuliuotos organų atsiųstų elektrinių signalų, rezultatas [su tuo klausimu nuodugniau galite susipažinti čia >>>>> ]. Mūsų visas gyvenimas vyksta vien smegenyse. Tokių filosofų kaip B. Raselo ir L. Vitgenšteino požiūris į tai toks:
Pavyzdžiui, ar citrina tikrai egzistuoja ar ne, ir kaip ji gavo egzistenciją, negali būti aptariama ar tiriama. Citriną sudaro liežuvio pajaustas skonis, nosies pajaustas kvapas, akies pamatyta spalva ir forma – ir tegalim ištirti bei įvertinti tik tai. Mokslas niekada nepažins fizinio pasaulio.

Frederick Vester‘is1) paaiškina, ką apie tai pasiekė mokslas:
Kai kurių mokslininkų tvirtinimai, kad ‚žmogus yra atvaizdas, visa, kas patirta, yra laikina ir apgaulinga, o šioji visata yra šešėlis‘, yra patvirtinta šiuolaikinio mokslo.

Filosofo George Berkeley2) mintys apie tai gali būti apibendrintos taip:
Mes tikime objektų egzistavimu, nes juos matome ir liečiame; ir jie atspindimi mūsų jutimų. Tačiau mūsų pojūčiai tėra mąstymo idėjos. Tad mūsų pajausti objektai tėra idėjos ir tos idėjos yra ne kur kitur, o mūsų sąmonėje... Kadangi tai tik mūsų mąstyme, tai reiškia, kad mes apgauti iliuzijų, kai manome, kad visata ir daiktai egzistuoja šalia mūsų sąmonės. [ ... ] Pradžioje tikėta, kad spalvos, kvapai ir kt. ‚tikrai egzistuoja‘, tačiau palaipsniui tokio požiūrio atsisakyta ir nustatyta, kad tai egzistuoja tik sąryšyje su mūsų jutimais. [ ... ] Jei tas pats dalykas gali būti raudonas ar karštas vienam ir kitoks kitam, tai reiškia, kad mus veikia klaidingi supratimai ir ‚daiktai‘ egzistuoja tik mūsų smegenyse.

Tai pripažino net žinomas turkų materialistas Ali Demirsoy3):
Iš tiesų, nėra tokios šviesos, kokią matome, nei tokio garso, kokį girdime, nei tokios šilumos, kurią jaučiame. Mūsų jutimų organai mus klaidina tarp išorinio pasaulio ir smegenų ir leidžia kilti aiškinimams, neturintiems ryšio su tikrove.

JAV R. White4) iš Klivlendo ligoninės su kolegomis atliko „Kiborgo“ eksperimentą. Jie atskyrė beždžionės smegenis ir jas aprūpino deguonimi bei krauju. Smegenys, prijungti prie dirbtinių plaučių ir širdies išlaikyti gyvais 5 val. Elektroencefalografas rodė, kad smegenys girdi ir reaguoja į triukšmą.


Trumpos biografijos

1) Frederikas Vesteris (Frederic Vester, 1925-2003) – vokiečių biochemikas, aplinkotyrininkas, ekologas, mokslo populiarintojas. Jo idėjos paskatino aplinkos apsaugos Žaliųjų partijos judėjimus Vokietijoje.
Jis yra tinklinio mąstymo koncepcijos pradininkas. Sistema yra priimama kaip susijusių poveikių tinklas. Tuos tinklus galima aprašyti naudojant protokolus, matematinius tinklus, programinę įrangą. Sisteminių tinklų simuliacijos gali padėti nustatyti atskirų matavimų ilgalaikį poveikį.

2) Džordžas Berklis (George Berkeley, 1685-1753) – airių teologas, filosofas, empirizmo atstovas, žinomas savo spiritualistinės filosofijos sistema (vėliau įvardintos kaip subjektyvusis idealizmas), kuri neigė materialios substancijos egzistavimą, o daiktai tėra „idėjos“ suvokėjo sąmonėje – ir be to suvokėjo negali egzistuoti. Pagrindinis veikalas – „Apie žmogiškojo pažinimo principus“. Jis patraukė dėmesį 20 a. antroje pusėje, kai filosofija ėmė domėtis suvokimo klausimais, skirtumais tarp pirminių ir antrinių savybių, kalbos svarba.

3) Alis Demirsoy3) (Ali Demirsoy, g. 1945 m.) – turkų biologas, ekologas, entomologas, didžiausią dėmesį skiriantis Turkijos gamtos taksonomijai. Iš kūrinių žinomiausi yra 8 t. „Gyvybės pagrindai“ ir „Paveldimumas ir evoliucija“. Parengė vadovėlių ir paskaitų konspektų. Jo publikacijos evoliucijos temomis dažnai panaudojamos ją neigiančių kritikai.

4) Robertas Vaitas (Robert Joseph White, 1926-2010) – amerikiečių neurochirurgas, žinomiausias beždžionių galvų transplantacijomis. Pirmą tokią transplantaciją atliko 1970 m. Dėl imuninio atmetimo beždžionė mirė po 9 d. Paskutinį 20 a. dešimtmetį jis planavo atlikti tokią pat operaciją su žmonėmis ir praktikavosi su mirusiaisiais. Buvo tikimasi, kad jis galės atlikti fiziko S. Hokingo ir aktoriaus Ch. Reeve galvų transplantaciją.

Protingi šunys
Laiko nematerialumas
Mikės Pūkuotuko Dao
Ar mašina kada nors mąstys?
S. Lemas. Robotų psichologija
Th. Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
N. Hansonas. Atradimo modelis: stebėjimas
Betarpiško pažinimo problema 17 a. filosofijoje
Ned Crosby. Kaip turėtume gyventi drauge?
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
Paulius Tilichas: filosofija ir teologija
S. Lemas. Kinų kambario paslaptis
Vasilijus Nalimovas ir anarchizmas
Apie žmogaus ir antžmogio mirtį
B. Raselas. Ar yra Dievas?
Pozityvizmo švytuoklė
Piterio principas
Filosofijos skiltis
Vartiklis