|
Kitas puslapio straipsnelis: Makaronai "Šimtmečio gale žmonijos dalis visuomenėje bus mažesnė už trečdalį. Didžiąją dalį joje sudarys protingos mašinos ir kiborgai. Žmonės su jais galės varžytis tik susilieję su technologija", - tvirtina Kevin Warwick, kuris jau daugelį metų kuria įvairius robotus ir "pranašauja" ateitį. Ir jei jo pranašystės nėra džiugios mūsų rūšiai, tai jo veiką geriausiai apibūdina karo šūkis: "Jei negali nugalėti, susivienyk!" Jis ieško būdų, kaip save patobulinti kūną ir mąstymą sujungiant su kompiuteriu. Ir 1998-ais profesorius pabandė tapti kiborgu į savo kairę ranką 9-ioms dienoms implantavęs silicio lustą sujungusį jį su universiteto kompiuteriu: "Jis atvėrė duris, įjungė šviesą ir net pasisveikino", - juokauja profesorius, kuris "savo vardo nesako moteriškos lyties kompiuteriams". Jis teigia, kad eksperimento metu žmona buvo susirūpinusi, kad atsirado kažkas "trečias". Dabar mažas randelis ant rankos jau beveik nepastebimas, o vėl tapęs vien žmogumi profesorius planuoją naują kiborgo eksperimentą - tik šįkart užsimodamas daug plačiau. 2001-ais neurochirurgas implantuos elektroninį lustą tiesiai prie rankos nervų. Nedidelė stiklinė kapsulė turės maitinimo šaltinį ir tris mikroskopines elektronines plokštes, kurios priims ir siųs signalus. Pirminis tikslas - registruoti rankai siunčiamus smegenų signalus (pvz., sulenkiant rodomąjį pirštą). "Tai tarsi svetimo telefoninio pokalbio pasiklausymas". Profesorius tiki, kad vėliau jam pavyks pasiųsti kompiuterio sugeneruotą signalą reiškiantų "sulenk pirštą". Blogiausia, kas gali būti - smegenys gaus savo pačių signalus "iš išorės". Kaip jie elgsis tokioje situacijoje - nežinoma. Vėliau profesorius mano eiti toliau link el.medicinos ir tirti skausmą. Ar atkartotas įrašytas skausmo signalas sukels tokį pat pojūtį? Spėjama, kad jausmas bus panašus į tą, kai "skauda" amputuotą galūnę. O vėliau galbūt bus galima išmokyti neįgaliuosius išmokyti matyti ir girdėti naudojant kito dažnio bangas (ultragarsą ir infraraudonuosius spindulius). Bus bandoma įrašyti ir emocijų kodus. Jei po 2-ių savaičių Kevinas jausis gerai - jo žmona Irena į ranką taipogi "įsisiųs" tokią pat kapsulę. Tačiau ji bus Niujorke (o Kevinas, Rydinge, Anglija). Ir profesoriui sulenkus pirštą signalas nukeliaus Interneto tinklu - ir jei žmona pakartos judesį - tiesioginis minties perdavimas įvyks! "Kalba yra tokia primityvi, kad net neįtikėtina. Neabejotina, kad ji turi išnykti", - tvirtina profesorius.Ateityje žmonės ir mašinos bendraus tiesiogiai "mintimis". Ir galų gale žmones išstums vis tobulėjančios mašinos. Mes ties kiborgų eros slenksčiu! Makaronai O vaike, turėtum nepaliauti stebėtis kai kuriais dalykais. Štai prieš kelias dienas viena el.pašto konferencija "išėjo iš vagos" ir tapo nevaldoma. Ir joje pasipylė per 100 laiškų, kurių tėkmę, o vaike, buvo nepaprastai įdomu stebėti. Regėjau, kaip tauta blaškėsi ir niurzgėjo prie tą niekalo srautą, kaip ji šaukėsi pagalbos norėdama "atsijungti". Ir retas jų pagalvojo, kad jų pačių laiškai dar labiau "šiukšlino" konferenciją ir buvo ne kas kita, o tai, kas amerikoniškai vadinama "spam". Vienas konferencijos dalyvis netgi dievagojosi: "Aš privalau tvarkyti mano Inbox". Ei vaike, prabusk. - reali tikrovė yra kita. Bet kuris mūsų gali tvarkytis savo el.pašto dėžėje - ir priemonė tam yra - tai el,pašto programa. Tereikia sugaišti truputį laiko ir pasiaiškinti, kaip ji leidžia filtruoti laiškus. Mano kasdieninėje veikloje aš pastebiu, kad daugiau asmenų siunčia "unsubscribe" laiškus nei šiukšlina mano el.pašto dėžę. Tad kas yra tikrasis šiukšlintojas? Dažnai "spam" apibrėžiamas kaip "bevertis laiškas iš neaiškaus ar nepageidaujamo siuntėjo". Bet kartais aš gaunu nepageidaujamų el.laiškų iš pažįstamų. Ar jie "šiukšlintojai"? Tikriausiai, ne. Gal tikslesnis būtų aprašas "Daug to paties laiško kopijų siunčiamų pakartotinai". Kaip gintis nuo el.šiukšlių? Teisinėmis priemonėmis? Naivus požiūris - juk kasdien mano įprasto pašto dėžutę prikiša kalną makulatūros ir "sugyvename" su ja panešėdami ją iki pirmojo šiukšlių konteinerio. O jei netyčia kas nors joje sudomino, tada priimate ją. Bet yra vienas dalykas, kurio jūs niekada nepuolate daryti - tai rašyti laiškų visoms toms reklamuojamoms kompanijoms ir prieš jas nekeliate teisinių bylų. Tai ko nervinamės gavę el.pašto "makulatūrą"? Argi klaviatūra neturi "Delete" klavišo? Bet kas bus, jei į dieną pradėsite gauti po 100 tokių el.pašto laiškų? Vėl gi - visos šiuolaikinės pašto programos turi laiškų filtravimo galimybes leidžiančias automatiškai "sudeginti" šiukšles. O galbūt neįkyrus bandymas parduoti ką nors nėra "spam"?
Kuo taps Homo sapiens? | |