Dirbtinis protas. Duglas Lenatas. Vartiklis

2023 m. rugpjūčio 31 d. mirė Dirbtinio intelekto pradininkas Duglas Lenatas⁴⁾. Jis buvo simbolinio, o ne statistinio mašininio apsimokymo šalininkas. Sukūrė „Cyc“, taisyklėmis pagrįstą požiūrį į Dirbtinį intelektą. Beveik 40 m. jis dėjo pastangas visas žmonijos žinias pavaizduoti loginių, bendrų taisyklių rinkinį. Stanfordo un-te 1976 m. apsigynė daktaro disertaciją pristatančią „Automated Mathematician“ (AM) , kuri laikoma viena pirmųjų pavykusių sistemų, bandančių atrasti naujas mokslines koncepcijas ar dėsnius. Už AM jis 1977 m. gavo IJCAI premiją.

AM veikė generuodama ir modifikuodama trumpas Lisp programas, kurios vėliau buvo interpretuojamos kaip apibrėžiančios įvairias matematines sąvokas. Pvz., programa, tikrinanti dviejų sąrašų ilgio lygybę, buvo laikoma kaip perteikianti skaitinės lygybės koncepciją, o programa, kūrianti sąrašą, kurio ilgis yra dviejų kitų sąrašų ilgių sandauga, laikyta atstovaujančia daugybos koncepciją. Sistema turėjo kruopščiai apmąstytą euristiką, pagal kurią buvo galima pasirinkti programas išplėtimui ir modifikacijai, pagrįstą realia matematikų patirtimi sprendžiant matematines problemas.

1976 m. pradėjęs dirbti Carnegie Mellon un-te jis pradėjo kurti „Eurisko“ (iš graikų – „Aš atrandu“) programą. Ir kai AM ribotumas buvo prisirišimas prie fiksuoto euristikų rinkinio, „Eurisko“ pateikė savo euristines taisykles kaip pirmos klasės objektus, tad galėjo atrasti ir naujas euristikas visai taip pat, kaip naujas dalykinės srities koncepcijas. Vėliau tęsė jos darbus grįžęs į Stanfordą. „Eurisko“ pagalba jis išanalizavo ir sudėtingą vaidmenų žaidimą „Traveller Trillion Credit Squadron“ ir du metus iš eilės laimėjo jo turnyrus.

1982 m. „Eurisko“ sudomino DARPA ir MCC, tad persikėlė į Ostiną. 1984 m. jis kartu su J.S. Brown‘u išanalizavo AM ir „Eurisko“ ribotumus ir padarė išvadą, kad bendro pobūdžio ir simbolinio Dirbtinio intelekto (DI) realiam progresui reikalinga išsami „sveiko proto“ žinių bazė, tinkamai formalizuota ir pateikta, o taip pat išvadų variklis, pajėgus surasti dešimtis ir šimtus gilių išvadų ir argumentų, gaunamų pritaikant tą bazę konkrečiai sričiai. Ir ėmėsi realizuoti „Cyc“ projektą. 1994 m. „Cyc“ virto atskira kompanija „Cycorp“, finansuojamą įvairių vyriausybinių ir privačių organizacijų, ir jos vadovu buvo D. Lenatas.

Žinodamas apie naujausius pasiekimus kitose DI srityse ir nepatikimą ChatGPT ir panšių sistemų reputaciją, D. Lenatas pasiūlė naują požiūrį į būsimą DI, kuris apjungtų „Cyc“ su plačiais kalbų modeliais – tai paskelbdamas kartu G. Marcus‘u 2023 m. liepos mėn. straipsnyje „Perėjimas nuo generatyvaus DI prie patikimo DI“. Anot jo, nors generatyvaus DI „sugebėjimai dažnai neįtikėtini, jam trūksta kai kurių samprotavimo aspektų, ir dėl to LLM neturi visiško pasitikėjimo, o, be to, rezultatai, kaip taisyklė, nenuspėjami ir neinterpretuojami“.

Dabar, kai neuroniniai tinklai ir statistinis DI rodo tokias puikias galimybes, nesunku pamanyti, kad toks didelis projektas kaip „Cyc“ buvo klaida. Bet D. Lenatas buvo vienas pirmųjų, išsakęs įsitikinimą, kad problema, kurią reikia įveikti, yra plėtimas (scaling). Jis pasirinko logikos plėtimo kelią ir praėjo daug metų, kol buvo pasiekta sėkmė plečiant tinklus. Tais laikais mažai kas tikėjo „Cyc“ sėkme, tačiau visiems knietėjo sužinoti, kaip gali jam nepasisekti. O jis buvo įsitikinęs: „Ateis laikas, kai smarkiai išplėsta ‚Cyc‘ pakeis visas programas. Tačiau to tikslo siekimas gali trukti ateinančius du dešimtmečius“.

Dirbtinio interneto vingiai

Dirbtinio intelekto srityje tyrinėtojai pasiskirstė į dvi grupes. Vieni tiria žmogaus smegenis kaip kokį idealų objektą, produciuojantį mąstymą ir sąmonę. Jei iki galo ištirsim smegenis, tada išmoksime juos modeliuoti ir, galbūt, suprasime, kaip mąstome ir kas sudaro sąmonę.

Kiti tiesiog kuria „dirbtinį intelektą“ sakydami: kam mums reikia suprasti, kaip sudarytos smegenys? Mus domina ne „hardas“, o „softas“: „softas“ neprivalo būti susietas su geležimi – juk jei norime sukurti lėktuvą, tai mums visai nebūtina atkartoti paukščių sparnų mostų. Šia prasme ši grupė atmeta hipotezę, kad smegenys vienintelis galimas intelekto pavyzdys.

Dar galima išnaudoti globaliu internetu panaudojant jo nepaprastus resursus tikintis, kad kiekybė virs kokybe. Ir tokiu projektu yra „SingularityNET“, kurį pradėjo matematikas ir DI tyrinėtojas Ben Goertzel‘is¹⁾. Jo esmė – realaus laiko internetinė DI algoritmų marketingo vieta. Tai atrodo maždaug taip. Imkim robotą Sofiją (Honkongo „Hanson Robotics“ kūrinio), vežiojamą po įvairias parodas. Iš tikro ji neturi jokio intelekto. Tai mašina su garso ir vaizdo davikliais, gebanti kai ką ištarti. Tad ką padaryti, kad Sofija apmąstydama suprastų kalbą ir į ją reaguotų? Tarkim, į ją įmontuokie ryšio su internetu modulį, pasiunčiantį atitinkamą audio duomenų paketą į „debesį“, kai žmogus ką nors pasako. Tada tinkle formuojamas „tenderis“ garso failo iššifravimui. Per milisekundes surenkami variantai, nustatomas laimėtojas ir jo variantas verčiamas tekstu. Tada formuojamas naujas „tenderis“ atsakymui. Ir t.t.

Dar yra bandymų skaitmeniniu būdu sumodeliuoti smegenų veiklą, pvz., tam skirtas projektas „Blue Brain“.

Yra toks amerikiečių fantastinis mini-serialas „Devs²⁾ “ (2020), kuriame pasakojama apie kvantinio kompiuterio, gebančio kurti tikrovės skaitmeninius modelius ir daryti ilgalaikes prognozes, sukūrėją. Ir jis ima tuo naudotis metodais, kurie ne visada mums patiktų. Ir iš vienos pusės pavadinimas – tai santrumpa nuo „developers“ (programuotojai), o iš kitos jis panašus į „devils“ (velniai). Tad vieni technologijas gali naudoti gerovei, o kiti – blogiui. Juk dar K. Vonegutas sakė: kad ir ką kurtų mokslininkai, jiems vis tiek gaunasi ginklas.

Filosofas Rėjus Kurcveilas³⁾ sako, kad klystame, jei manome, kad pajėgūs sukurti mąstančią mašiną ir ją kontroliuoti, - jūs nesugebėsite jos kontroliuoti. Mums atrodo, kad visad bus raudonas mygtukas, kurį bet kada galėsime paspausti, tačiau jei toji mašinas galės ateitį numatyti geriau už mus, tai ras daugybę būdų, neleisiančių mums paspausti tą mygtuką.

O yra manančių, kad DI bus labai smalsus, naujų dalykų siekis, ir tam jis apdoros vis daugiau informacijos ir sunaudos vis daugiau energijos – ir žmonijos pavergimas jam nerūpės.

Trečiasis DI kelias

Paprastai nuomonės apie dirbtinį intelektą (DI) išsiskiria į dvi priešingas puses: a) „mašinų maišto“ pavojų; b) žmonių ir robotų simbiozę. Kažkodėl sunku įsivaizduoti kažkokį trečią tarpinį variantą, gal dėl to, kad jame gerokai daugiau neapibrėžtumų. Vis tik būtent šiuo keliu juda žmonija, gėriui arba blogiui panaudodama mokslo ir technikos progreso produktus.

Pvz., atomo skilimo energijoje fantastai ir futurologai iškart įžvelgė nemažą grėsmę (žr. kad ir H. Velso „Išlaisvintąjį pasaulį“, >>>>>), tačiau iki pirmųjų branduolinių reaktorių pasirodymo mažai kas sugebėjo nuspėti branduolinės energetikos detales. O kartu nepasiteisino ir utopistų lūkesčiai, kad „atomas“ ateis į kiekvienus namus, kad jis bus automobiliuose, lėktuvuose ir pan. Ir net atvirkščiai, šiandien matome padidėjusią „radijo fobiją“, privertusią kai kuriose šalyse atsisakyti branduolinės energetikos.

Tad ar verta pradėti samprotauti apie DI perspektyvas? Ypač, kai nėra nusistovėjusios terminijos, tad, kas tai, kiekvienas supranta savaip. Vis tik, kaip galėtų atrodyti trečiasis kelias?

Mūsų galimybės apmąstyti pasaulį gana toli nuo tobulumo, nors ir įpratome žmogų vadinti „sukūrimo viršūne“. Tad jei norime pamėgdžioti evoliuciją, tai turime sukurti supergalingą kompiuterį ir iškart jį „sugadinti“, prikrovę vykdymui daugybę visai nereikalingų programų, naudojančių lėtas komunikacijas ir kurių veikimas neprognozuojamas. ir dar jame turėtų veikti programa, reguliariai ištrinanti ar blokuojanti dalį sukauptų duomenų. Ir tada laukti, ar iš šio iracionalumo kas nors išeis.
Taigi jau aiškėja, kad tiesioginė evoliucijos imitacija netaikytina dirbtiniui intelektui.

Vienoje iš G. Kasparovo žaistų partijų prieš „Deep Blue“ kompiuteris (apie šį mačą žr. >>>>>), paneigdamas žmogaus-varžovo lūkesčius, lengvai laimimos šachmatų figūros nepaėmė - ir tai po daugelio ėjimų nulėmė mašinos pergalę. Garis vėliau sakė, kad tada jis mašinos veiksmuose pajuto (arba bent jau jam pasirodė) intelektą: užslėptą sumanymą darant strateginį žingsnį.

Bet ar galima įtarti, kad kompiuteris gali turėti „intelektą“? Sakau - ne! pats laikas įveskite Proto arba Protingumo sąvokas, nes vien Intelekto aiškinantis neužtenka. tačiau kodėl? Juk jis labiau „beasmenis“, nei „protas“. Artefakto (kuriuo gali būti kompiuteris) išsaugojimas gali atrodyti „intelektualiu“, tačiau nebūtinai tuo pat metu ir „protingu“. Intelektualiai elgtis galima ir nesiekiant to, tačiau PROTINGAI elgtis to nenorint, tikriausiai, nepavyks, nes protingumo implikacija yra jo suvokimas. Taip, vabzdžių (bičių ar skruzdžių) šachmatai su robotu

„socialinė“ veikla pagrįsta „įgimtais instinktais“ - bet lengviau pripažinti, kad ji labiau „intelektuali“, o ne "protinė“. ir juk neatsitiktinai tuntai žmonių plakasi bandydami iš prietaisų išgauti „intelektą“, tačiau PROTO juose dar niekas ir niekada neplanavo. Tai kodėl?

Sunku pasakyti, nes šios sąvokos turi "neaiškias definityvinės reikšmės lauko ribas“ arba perėjus prie naujausios terminijos - jie priklauso FUZZY SETS („negriežtos aibės“, kurių teoriją 1965-ais pasiūlė Lotfi A. Zadeh'as), kurių matematinis modelis leidžia aprašyti negriežtas sąvokas ir žinias, ir atliekant su jomis veiksmus padaryti „negrieštas“ išvadas.

„Deep Blue“ galėjo sukelti žmogui įspūdį, kad jame „bręsta“ (tarkim intelekto kibirkštis), nes „jis regėjo toliau“, negu jo varžovas. „Numatyti į priekį“ yra svarbi Proto savybė, tačiau gali būti ir įgimto instinkto (kaip vabzdžių, kurių, vienok, nelaikom protingais) rodinys. Toks instinktų ir intelekto artumas kyla dėl sėkmingo rezultato ateityje, t.y. instinktas turi TEOLOGIJOS bruožų. Ir tikslo siekimą. Na aišku. tikslo siekimą (įrašytą IBM programuotojų) „Deep Blue“ turėjo...

AI (Dirbtinio intelekto) pavergti specialistai (pvz., Marvin Minsky) ir filosofai (pvz., Daniel Dennet'as, kuris jau daug kartų "paaiškino", kas yra sąmonė) sukelia įvaizdį, kad iki AI sukūrimo liko tik koks metras ar du. Kažin ar taip yra iš tikro?

Tad kyla klausimas: KĄ mes žinome ir ko NEŽINOME? Juk aišku, kad regime tai, kas yra MUMS matoma. Tačiau tai priklauso nuo apsimokymo ir treniruočių. Žmonės, kurie buvo akli nuo prigimties, atgavę regėjimą mato tik judantį spalvotų dėmių chaosą. Vaikai, užaugę iki 7-9 metų atskirti nuo žmonių, taip ir neišmoksta kalbėti (taip ir šuniui net ryškiausias vaizdas TV ekrane nieko nereiškia, nes jis niekuo nėra). Tačiau gyvybinių instinktų mums mokytis nereikia, pvz., šlapinimosi. Mes tik mokomės tų aplinkybių, kurioms esant tai galima daryti (pvz., virtuvėje niekas nesimauna kelnių, kad "atliktų reikalą").

Jau kuriamos programos, kurios bando praeiti „Tiuringo testą“, kurio esmė: Kažkam užduodame atsitiktinius klausimus ir iš gautų atsakymų turime nuspręsti, ar tas Kažkas yra žmogus ar mašina. Jei nepajėgsime atskirti, kada atsakinėja mašina, o kada žmogus - turėsime pripažinti, kad mašina elgiasi kaip žmogus, t.y. ji turi sąmonę. Tačiau rezultatai apverktini - kaip kompiuteriai nieko nesuprato taip ir dabar nesupranta.

Mūsų smegenyse daugelis modulių persidengia. Praradęs sugebėjimą regėti spalvas gali regėti vaizdus (kaip nespalvotame kine). O būna smegenų žievės aklumo atvejų, kai regima „požievine rega" - žmogus gali nemeluodamas sakyti, kad nieko nemato ir sugauti jam mestą kamuolį. Toks žmogus ir "nemato", ir „mato“, nes jame regą turi žemesni sluoksniai (kažkur prie pat Corpora Guadrigemina) - ir apie tai jis pats NEŽINO ta prasme, kaip mes nežinome apie savo kepenų veiklą (o jos be perstojo veikia visas 24 val.).

Visuotinai paplitęs „išsiblaškymas“, būdigas ne tik pagyvenusiems, bet ir mokslininkams (ypač mąstytojams, panirusiems į kažin kokią „meditaciją“). Tokie asmenys gali daugelį veiksmų atlikti automatiškai, t.y. nesąmoningai. Tie veiksmai gali būti prasmingi arba "kvaili", pvz., purvinus marškinius dedu į šaldytuvą, o ne į skalbimo mašiną. Kai „apsižiūrime“, tokie dalykai atrodo kaip labai linksmi. Ir išsiblaškiusi tegali būti būtybė turinti intelektą. Nėra „išsiblaškiusių“ musių ar bičių. Tačiau nėra ir kvailų skruzdėlių ar tarakonų, o kvailų žmonių - nors vežimu vešk. Tad gal vietoje dirbtinio intelekto pavyktų sukurti dirbtinį kvailumą?

Nemažai rašytojų romanus parašė be jokio plano. Jie galėjo suvokti, kad rašo, tačiau nežinojo, KĄ parašys (taip buvo parašytas ir „Soliaris“). Tad tik santykinai galima pripažinti, kad kūrybiniame darbe dalyvauja sąmonė. Ir TUO aspektu kompiuteris niekuo nesiskiria nuo smegenų veiklos - nes ir jis, vykdydamas programos komandas, nėra pajėgus iš anksto išspausdinti savo darbo rezultatų. Taigi mes su juo turime „sąlyčio taškų“. Tačiau, jei ir pripažinsime AI, tai iki dirbtinio Proto kelias dar labai tolimas.

Ech, ir dar kartą pasikartosiu, kad intelektas intelektu, o kvailų žmonių samčiu semk, o protingą tik vieną kitą surasi...

¹⁾ Benas Gercelis (Ben Goertzel, g. 1966 m.) – finansinio prognozavimo specialistas, dirbtinio intelekto (DI) tyrinėtojas, „SingularityNET“ įkūrėjas ir vadovas. „SingularityNET“ derina DI ir blokų grandinių (blockchain) technologijas demokratizuojant DI panaudojimą. Išleido per 10 knygų. Jo pažiūras pristato dokumentinis filmas „Singuliarumas“ (2012).

²⁾ Devs (rež. Alex Garland) – amerikiečių fantastinis mini-serialas. Lili Čan sužino, kad IT kompanijoje „Amaya“ yra slaptas skyrius, į kurį paskirtas dingsta jos draugas, pagal oficialią versiją – nusižudo. Ji palaipsniu sužino, kad skyrius vykdo slaptus projektus su kvantiniu kompiuteriu, galinčiu modeliuoti praeities ir ateities įvykius. Tam jis panaudoja naują Evereto daugiapasaulio interpretacijos metodą, kai įvykiai atgaminami vadinamosiomis projekcijomis. Kompanijos vadovas Forestas bando atkurti ir pakeisti nelaimingo nutikimo įvykius, kai žuvo jo žmona ir dukra. Galiausiai Lili ir Forestas žūsta ir atsiduria vienoje iš projekcijų – Forestas parinko tą, kurioje įvykiai vystosi palankiausiai.

³⁾ Raimondas Kurcveilas (Raymond Kurzweil, g. 1948 m.) – amerikiečių išradėjas, futurologas. Sukūrė daugelį kalbos atpažinimo sistemų. Išsakė prognozes nuspėjančias dirbtinio intelekto atsiradimą ir žmogaus gyvenimo trukmės prailginimo priemones: anot jo žmonija pasieks beveik neribojamą gerbūvį, o žmonės galės tapti beveik nemirtingais. Jis pagrindė technologinį singuliarumą (anot jo, ateisiantį 2045 m.) – spartų mokslinį-techninį progresą, paremtą išvystytu DI (viršijančiu žmogiškąjį) ir žmonių kiborgizacija (skaitykite Ateityje mes visi būsime kiborgais).

⁴⁾ Duglas Lenatas (Douglas Bruce Lenat, 1950-2023) – amerikiečių informatikas, Dirbtinio intelekto, o ypač mašininio apsimokymo, tyrinėtojas ir vystytojas. Yra dirbęs ir kariniuose projektuose. 1980 m. yra paskelbęs atsitiktinėmis mutacijomis grindžiamo darvinizmo kritiką. Buvo „J. Automated Reasoning“, „J. Learning Sciences“ ir „J. Applied Ontology“ redaktoriumi. Vienu vėlesniųjų projektų buvo „mokymosi mokant“ programa „Mathcraft“.

Kviečiame visus šio puslapio skaitytojus pasisakyti, AR GALI MAŠINA TURĖTI PROTĄ?

sara( ikse) 2017 m. gegužės 26 d., penktadienis, 14:52:39
Pasirodo cia buvau, keista kad visiskai neprisimenu tokio dalyko...

sicario del narco 2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis, 16:26:58
jei protas tai intelektas,tai kazka panasaus gal ir gali turet,bet manau cia klausimas toks uzduodamas:ar gali masina suvokti?

iksė 2010 m. sausio 14 d., ketvirtadienis, 09:14:11
Žmonės yra sudaryti būtent iš jausmų. Jie galvoja kad jausmai yra protas. Na tiesiog lyg maiše būtų be galo, be galo daug miltų... Tiesiog pasigendu konkrečios jungties, konkretaus surišimo. Jo absoliučiai nėra. O va, pagaminus mašiną, tikėtina, kad atsirastų kažkas tobulesnio ir tikrai gyvo...

praeivis 2009 m. spalio 4 d., sekmadienis, 15:29:59
Masina gali tureti prota, taip, bet nuo to momento ji tampa nebe masina.

Polas 2009 m. balandžio 29 d., trečiadienis, 19:45:36
Atimkit iš žmogaus jausmus ir rasite tik robotą.O kartais ir pats abejoju ar žmonės dar turi jausmus.

Wilma 2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis, 23:02:15
O ar galima "Matrica"?

jo 2008 m. lapkričio 12 d., trečiadienis, 23:35:54
Pradėjau suprasti kad tai iš vis labai galima. Ir kad mokslinikai turės daug progų kurti savo isivaizduojamus tobulus protus. Jie net daugintis galės. Taip tai suprantu.

Phicus 2001 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis, 10:43:48
Dirbtinas intelektas yra labai realus dalykas, jei ne mes tai po musu zmones tikrai tai pamatys. Jau daug mokslininku pasaulyje dirba prie tokiu projektu, o rezultatai gana neblogi.

Justas 2001 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis, 17:06:27
Manau kad gali. Mano nomuone kompiuteris niekuo nesiskiria nuo zmogaus.
Tik reikia padaryti programa kuri imituotu zmogu nuo pat gimimo.
Reikia isanalizuoti kaip mazas vaikas 1 metu 1.5m suvokia aplinka, Zodzius ir tai bandyti atkurti kompiuteryje. Nereikia stengtis sukurti iskart suaugusio zmogaus prota.

Sliekas 2001 m. balandžio 8 d., sekmadienis, 20:08:05
Prota turi zhmogus, mashina gali tureti mikroschemu kroova. Kai po kokiu penkiasdeshimt metu mikroshemas gamins ish "mesos", tai gal mashina ir tures kazka panashaus...

GoleM 2001 m. kovo 4 d., sekmadienis, 13:03:27
Kompui žmogaus prota galima sukurti, reik pritaikyti, visus tuos dalykus kaip pasamonė, ego, superego, suderinti, ikalti i kompą.
Daug būtų darbo.

EGIDIJUS 2001 m. vasario 24 d., šeštadienis, 14:25:47
Pradziai uztektu sukurti mokinimosi is klaidu mechanizma , pagal kuri masina galetu " tobuleti "
jeigu butu imanoma sukurti mechanizma masina "premijuoti " uz pavykusius jos sprendimus ir " bausti " uz klaidingus , masina
teoriskai "tobulintusi".Paaiskinu : vaikas daro aibe kvailu veiksmu (nusidegina, apsislapina, pavalgo , zaidzia) , ir po visu siu veiksmu gauna arba + arba - , ir taip igyja "praktikos " . Kodel masinos taip nepamokinti ? Tegul ji generuoja chaotiskus savo veiksmus ,bet kazkaip gauna arba + arba - , ir apdorojusi ,atsimena , kas ateityje dera daryti ,o kas ne .
+ pliusu galima masinai padaryti papildomos atminties idejima , arba greicio padidinima , arba video kameru papildyma , itampos padidinima ir t.t.
Manau , sukurus toki mechanizma
1. chaotisko elgesio
2. + ir - pajutimo ( kazka isigyjo ( + )arba prarado (-) )
3. atsiminimo ar atskirimo , kad pakartojus kazkuri elgesio modeli , vel seks praradima (-) , kad neverta rizikuoti
4. matematini situacijos ivertinima ( kai rizikuoti galima, - gal but neivyks , nes siandien masinos aplinkoje siek tiek kitokia situacija,pvz jos akumuliatoriai uzkrauti gerokai daugiau , nei papratai , yra sansas ,kad gal masina ivaziuos i kazkoki jai niekaip nepasiekiama kalniuka , i kuri ji " uzsinorejo " uzvaziuoti , bet vis akumuliatoriai neislaikydavo , nusesdavo ir masina nukrisdavo zemyn ir skaudziai gaudavo - ( pvz . prarasdavo viena is video kameru )
5.galima ir masinos ivesti pinigu savoka ( tegul kaupia , o isleidzia tam , kam nori
taip gal but masinos kompiuteryje susipins kazkoks voratinklis " ziniu " , praktikos , ka verta daryti , o ko neverta . su laiku isaiskes kuri masina liko apgailetinu distrofiku o kuri galingai apsiginklavo gerais talpiais akumuliatoriais , video kemeromis ir t.t.
taip pat , kaip ir su zmonemis , kazkurios masinos tures labiau rizikingo gyvenimo pomegi , o kitos atsargios . vienos bus letos , kitos greitos , vienos kas diena keis savo elgesi , kitos visada laikysis vienodo elgesio manieru .
Manau kaip ir gamtoje , jeigu is tevu naujagimis negavo jokiu instinktu , jis elgsis grynai chaotiskai , judes paskui isoriniu jegu poveiki , ir jeigu paklius i srove , nesancia i bedugne , tai zus , jeigu pavyks pakliuti i oaze , tai isgyvens , o per si chaosa neprognozuojamu veiksmu igys praktikos , ziniu , ir ju pagrindu prades " mastyti " , tai yra nuspeti pasekmes savo elgesio kai kuriose gyvenimo situacijose .
o del intuicijos, masina gali, kaip ir zmogus prisikaupti sinonimu to pacio reiskinio , ar daikto , ji irgi gali atspeti , kad pavyzdziui jeigu dideja vejo greitis , ir blykcioja islydziai ,kad tur but bus liutis ( nes zino , kad metu laikas = ruduo ).

Manau masinos kompiuteri irgi reikia nuo 1 metu iki 25 metu amziaus kas diena dresiruoti realiose gyvenimo situacijose, kaip ir zmogus kad igyja praktikos gyvenime , ir masina , sukaupusi toki kieki praktiniu isvadu , prades priimti idomius sprendimus

asiliukas 2000 m. gruodžio 29 d., penktadienis, 18:57:56
Tik prasau nekreipkit demesio i mano nicka, as bandau rasyti rimtai :)
Ash manau, kad AI yra realus dalykas ir tik laiko klausimas, kada jis pasieks toki lygi, kad padetu i vieta zmogaus prota. Ir ne tik spresdamas tokius uzdavinius, kaip sachmatu partija arba birzos akcijos, kaip cia kazkas pasake.
Pagrindine tikrai "gudraus" AI sukurimo problema yra ta, kad dar nera tokios sudetingos terpes, kurioje jis galetu veikti. Zmogaus intelektas toks sustras nes, zmogus gyvena baisiai sudetingoje informacineje terpeje. I zmogaus smegenis kiekviena akimirka patenka laaaaabai didelis informacijos kiekis, kuriam apdoroti neuztenka tokio intelekto, kaip pas vabzdzius ar pas kitus gyvuliukus. Stai kodel mes visi (niu gal ne visai visi) tokie protingi. Kai kompui bus sukurta informacine terpe pagal sudetinguma prilygstanti terpei kurioje gyvena zmogus, tada pamatysit ka is tikro gali tas aparatas.

Dainiux 2000 m. gruodžio 4 d., pirmadienis, 21:43:38
O kodel gi ne?
Ar zmogus ne gamtos sukurta biomasina? Zmogus turi prota masto ir daro
sprendimus. Sprendimai atsiranda tada, kai remiantis patirtimi ir pojuciais, isanalizuojam padeti. Kaip ir tas 'Deep Blue', jis pasirendamas (kaip sakoma) tu 'mazu primityviu komandu' visuma, padaro sprendima.
Tik lieka klausimas:
Ar masina gali atstoti zmogu, kuris su savo neprognozuojamais sprendimais(tipo nelogiskais) ir masina is proto gali isvaryt?

Arturas 2000 m. spalio 30 d., pirmadienis, 09:31:10
Gali. Kodel manote, kad masina buna tik sraigteliai, varzteliai, mikroschemos? Gal isivaizduojate, kad smegenys veikia kazkokiu mistiniu pricipu? Juk tai tik sudetingas elektrocheminis save atkuriantis baigtinis automatas. Kodel saipotes is dirbtinio intelekto? Ar pastebite miniatiurizacijos tendencijas? Nesunku suvokti: jei po 30 metu dabartinis superkompiuteris tilps i viena mikroschema(ar biologini ar kitoki analoga), TAI TU DIENU SUPERKOMPIUTERIS tikrai bus galingesnis uz zmogaus smegenis. Ir nebutina tas smegenis projektuoti iki galo. Taip kaip porai kvailiu gali gimti genialus vaikas, kuris prasideda is dvieju lasteliu, tegu ir sudetingu, taip ir kvailas inzinierius, tinkama kryptim sukures besivystancia ir besimokancia struktura, gali sukurti intelekta, pranokstanti save pati. Kiek zmonijai prireike laiko mokslui vystyti? Galima sakyti, kad viskas kieciausio sukurta per paskutini 100 metu. Primeskim, kas bus dar po 10 simtmeciu. Intelekto kurimo uzdavini sprendzia kruvos mokslininku. Jo pagrindu kuriamos sistemos, kurios gydo, speja birzos svyravymus zodziu, duoda didelius pinigus. O kas duoda pinigus, vystosi. O kas vystosi, su laiku pralenkia bet koki uzsibrezta taska. O jei neiseina pralenkti tiesiskai, ivyksta kokybinis suolis ir vystomasi toliau. Kol pelninga. Bendrai, kartais man kyla priesingas klausimas: kaip gali tureti prota mesa.

Arturas 2000 m. liepos 17 d., pirmadienis, 11:45:34
Negali ir greiciausiai negreitai ta sugebes, kompiuteris ir jo programos yra tik didele eile primirtyviu komandu, jos nemasto.

jonas 2000 m. birželio 5 d., pirmadienis, 08:15:30
gali, tik ne toki pati, kaip zmogus.

Vytautas 2000 m. balandžio 4 d., antradienis, 14:58:13
Be abejo, ir protas ir intelektas priklauso difuziniu objektu sriciai.
Tarkim, protas "difuziskesnis". Tad galima arteti ir arteti prie proto
ir intelekto ta prasme, kad sukuriame atitinkamos veiklos vis tikslesni
modeli, o proto atveju "atstumas" tarp modelio ir real.objekto konverguoja i 0 ne taip sparciai, kaip intelekto atveju.
Ateityje mokytojais bus ir robotai, o zmones rinksis derini is roboto-mokytojo ir gyvo mokytojo nes kiekvienas is ju turi savo privalumus ir trukumus. O kam as rasau?

Linas 2000 m. kovo 20 d., pirmadienis, 23:24:13
man atrodo, kad refleksai ir instiktai vieni nuo kitu skiriasi.... Taip kad zhmogus dedamas kelnes i shaldytuva pasiduoda ishsiblashkiusiam refleksui. O jei jis shlapintusi shaldytuve uzhsimirshes - tai jau kita kalba ;]]

JD 2000 m. kovo 17 d., penktadienis, 11:05:12
Palaukit kelius metelius, ir as jums pristatzsiu tikra mastancia masina

zilvinas 2000 m. kovo 10 d., penktadienis, 08:48:56
kaip gali sukurti ko nors kopija,
jei nesupranti kaip tas daiktas veikia?..
turiu omeny kad zmogus is principo negali perprast mastymo, nes
jis priklauso ne tik nuo smegenu veiklos, o dar nuo daug veiksniu kuriu
zmogus net nezino
manau dirbtinis intelektas jei ir bus sukurtas tai ne bus padaryta siuolaikines technologijos pagrindu
va..

Arvydas 2000 m. vasario 19 d., šeštadienis, 16:49:58
Kol kas zmonija bando sukurti DI (dibtini intelekta)lengviausiu budu: kopijuoti save pacia, supaprastinant uzdavini ir padalinant zmogu (kaip visuma) i atskiras dalis: fizine, protine ir dvasine.
1) Ar galima DI laikyti 'zmogishkuoju' ishemus tik protine dali?
2) Koks yra tikslas: sukurti modeli, kopijuojanti zmogaus smegenu veikla ar sukurti technologija, igalincia daryti ekvivalencius zmogaus protui sprendimus?
3) Ar ne per daug egoistishka manyti, kad mes esame nepakartojami ? ;)

progress 2000 m. vasario 11 d., penktadienis, 16:06:12
nu, bliamba /// nu
tai jei jus cia taip sakot ..
tai ka?
taip iseijna kad as neegzistuoju stoli ?:/

Algis 2000 m. vasario 1 d., antradienis, 12:33:24
Kai buvo sukurtas neurono elektroninis modelis, galvojau, kad reikia padaryti milijardus elektronių neuronų, juos sujungti tarpusavy, apmokyti ir turėsime protingą mašiną.
Dabar, daugiau sužinojęs, galvoju, kad ir teoriškai žmogus negali sukuri modelį, kuris teisingai modeliuotų smegenų veiklą, tai yra mastytų ir "būtų protingas".
Algis

Erlandas 2000 m. sausio 22 d., šeštadienis, 17:08:50
Dabar ne, bet manau dirbtinis intelektas bus pasiektas, kai žmonės perpras smegenų veiklą ir kažką panašaus sumodeliuos programose.
Rolandas

Gintas Li 2000 m. sausio 5 d., trečiadienis, 17:43:01
Ir taip ir ne:
1. Priklauso nuo savokos "protas" ir "masina" apibrezimo, kuris kintantis.
2. Jei pagal siuolaikinius "proto" apibrezimus tai greiciausiai taip, bet jis gali pasikeisti.
3. Jei pagal siuolaikinius "masinos" apibrezimus (gelezies prasme) tai greiciausiai ne, bet jis irgi gali pasikeisti (gali atsirasti ne "gelezies", o pvz. "biologines", genetines inzinierijos sukurtos biologines strukturos, nauji, ne "elektroniniu" pagrindu, kitu, pvz. subatominiu, kvantiniu efektu pagrindu sukurtu "masinu").

Petras 2000 m. sausio 4 d., antradienis, 17:25:05
Svarbu identifikuoti - ką norima sukurti:
Ar mašiną, kuri elgtųsi protingai,
ar mašiną, turinčią protą?