Motto: Kiaulėms nemesk perlų, o asilui neklok rožių...

'Vartiklis' nusprendė atsinaujinti tarp dviejų numerių pasipildydamas naujais "Fuko švytuoklės" komentarais (tarp jų ir puslapis, skirtas Stounhendžui). O pradžioje kviečiu paskaityti įžanginį tekstą apie aktualias Lietuvai cenzūravimo problemas. Galite paspausti šią nuorodą perjungimui į pilną ekraną Beavis and Butthead with computer

Prarasti žodžiai

Pasakojama, kad pačiu žiauriausiu Stalino diktatūros metu Borisas Pasternakas buvo pakviestas į oficialų rašytojų suvažiavimą Maskvoje. Jis žinojo, kad jeigu dalyvaus ir kalbės, bus areštuotas už savo žodžius; jei dalyvaus ir nekalbės, bus areštuotas už panieką; jei nedalyvaus, bus areštuotas už diktatoriaus kvietimo ignoravimą. Pasternakas dalyvavo.

Konferencija truko tris dienas. Pirmąją dieną Pasternakas pratylėjo. Jo draugai meldė jį prabilti - nes vis tiek jam grėsė areštas - ragindami bent jau pasinaudoti proga prabilti į klausytojus. Pasternakas nepratarė nė žodžio. Jis nieko nepasakė ir antrąją dieną, bet trečiąją ėmė ir atsistojo. Klausytojai nuščiuvo. Galiausiai Pasternakas pravėrė lūpas ir tarė: "Trisdešimt du". Ir klausytojai supratę, kad jis turi omeny jo paties puikiai išverstą Šekspyro 32-ą sonetą, išrėkė atmintinai žinomus žodžius, kuriuos Pasternakas buvo pakeitęs į vilties pažadą skaitytojams, anaiptol nesuderinamą su Stalino valia.

Cenzūra klesti Lietuvoje. Prieš dvidešimt metų visuomeninis teismas J.Miltiniui už spektaklį "Meilė, džiazas ir velnias", prieš pora - uždraudžiama J.Ivanauskaitės "Ragana ir lietus". O dabar atėjo laikas animacinio filmuko herojams! Beavis and Butthead - like officer Ar šis neprimena Butkevičiaus ar tai Buškevičiaus - et, abu vienodas šūdas, tesiskiria tik jo spalva?

Sovietų Sąjungoje cenzūrai pasipriešino samizdatas, kinų okupuoto Tibeto vienuoliai šventųjų raštų lapus prisisiūdavo prie savo rūbų pamušalo. Dabar - naujos galimybės. Kai 1996-ų sausio mėnesį gydytojai Claude Gubier ir Michel Gonod atskleidė visuomenei prezidento Mitterand'o paskutiniųjų gyvenimo metų imtymias detales ir paskelbė apie oficialių sluoksnių pastangas nuslėpti jo ligos rimtumą. Prancūzijos vyriausybė kaip mat uždraudė šią knygą!

Bet jau sausio 23-ią Pascal Bardraud, Bezonsone esančios kibernetinės kavinės (cybercafe), kurios klientai už papildomą mokestį galėjo naudotis "Internet" paslaugomis, savininkas nusprendė įvesti "Didžiąją paslaptį". O kadangi "Internet" nepavaldus Butthead and glass jokios vyriausybės jurisdikcijai, ir joks asmuo neatsako už jame esančius tekstus, "Didžioji paslaptis" tapo pirmąja uždrausta knyga, atvirai išvengusia cenzūros prievartos.

Vėl gi, ar atsimenate Pasternaką (šie žodžiai pradeda ir "Mitologijos puslapį"): "Koks dabar tūkstantmetis kieme, mielieji?"
Tad nesistebėkite, mielieji, kad, gal būt, greitai atsiras lietuviškasis Reavio ir Tešlagalvio puslapėlis.


Nr.15 prisistatymas

Praūžė "InfoBalt" - ir nėra žadėtosios jo apžvalgos. Gal tiesiog todėl, kad nebuvo apie ką rašyti. Neužkliuvo manoji akis už didesnių naujovių ar kitų neįprastų daiktų ar reiškinių. Žmonių minios, o į ką pažiūrėti?

Kažkokie nerimti rinkimai pailiustravo tik amžinosios švytuoklės nenumaldomą kelią: kairė-dešinė, kairė-dešinė. Ir nieko naujo, nes pakabinimo taškas juk nejuda! O kregždutės praskrisdamos irgi sugeba ant kepurės pakakoti! "Š.das" pasakytų Tešlagalvis, - ir, ko gero, būtų teisus. Argi gera mintis suprastėja nuo to, žiūrint kas tai pasakė?

Tik 'Vartiklis' truputį pašalo sparnelius - tačiau ne, NEIŠSKRIDO jis į šiltus kraštus. Tiesiog įvairūs trikdžiai sutrukdė laiku snapelį iškišti, - tad šį kartą jau PASKUTINIS šių metų 15-asis numeris. Tad laimingų Kalėdų, Naujų Metų, gausaus sniego, pūgų ir iki kitų metų!


Senukas dar dirba

Mielą subatos vakarėlį aš atsikeliu 8.00, truputį užkandu ir išvažiuoju į užmiestį. Čia pakylu senais mediniais laiptais į palėpę. Nieko nėra ypatingo ten, tik kvepia senove, dulkėmis ir voratinkliais (Web). Ne, nėra ten nei modemų-vartiklių, nei palydovinių telefonų, tik tarp keleto dar mokyklos laikų knygų ir senų užrašų burzgia senukas 286'ukas.

Išsitrauki pora butelaičių alaus, prieš akis šmėžuoja antikvarinė Norton Commander versija ir per pusę ekraną perskėlę du "Kedit" redaktoriaus langai. Jokių Windows, jokių žaidimų, jokių "protingų" knygų ir kvailų LNK žaidimų žydrame TV ekrane...

Taip, 286'ukas su "Kedit" yra nuostabus tekstų tvarkymo instrumentas. Netrunka prabėgti pora trumpų rudens dienų ir į apniukusią Lietuvos padangę išskrenda naujas pilkas gimtinės paukštelis, - balandis-vartiklis. Priminsiu, kad kiekvienas naujas (nepersunktas begale grafikos ir piešinių) WWW numeris papildo bendrą apimtį daugiau nei VIENU megabaitu. Tačiau ne tai surija didesnę laiko dalį, - dauguma naujų teksto papildymų glaudžiai integruojasi su anksčiau paruoštais puslapiais, tad reikia sutvarkyti ir patikrinti begales naujų nuorodų: iš nauja į sena ir iš sena į nauja.

Sekmadienio vakarą belieka tik perkelti suarchyvuotą visą WWW puslapį į gerą pundelį "Verbatim" diskelių, kad savaitės pradžioje "Pentium" jį dar kartą pragrotų ir patikslintų tikrąją jo ir jame esančių piešinių išdėstymą, - tai, ko nesugebėjo 286 su EGA monitoriumi. Tik verkia širdis, kad retas jo skaitytojas priglaus prie širdies ir sušildys šį paukštelį.

Redaktorius