Web yra naujas informacijos nešiklis. Ir žmonės nori jį naudoti visokeriopai, pvz., kad jame būtų radijas ir TV, nepaisant, kad šiedu blogai dera su paketiniu tinklo darbo principu. O kur dar mintys apie pigius tarptautinius skambučius. Tačiau juk Web buvo sukurtas kaip privatus universalus įrankis leidybai.

Tačiau, kol kas, jis nėra lygus greta laikraščių, žurnalų ir knygų. Ir vistiek, per 60 mln. puslapių (kas mėnesį po 1 mln.!) šį tą reiškia. Ypač svarbu, kad Web puslapius galima paskaityti bet kada, jų pradiniu ar atnaujintu pavidalu. Kai kurie puslapiai išnyksta, - juk ne viską galima laikyti amžinai. tačiau vis tiek stengiamasi saugoti puslapius tol, kol yra prasmė. Tai pagrindinis Web skirtumas nuo spaudinių, - laikas ir vieta tampa bereikšmiai.

Sąvoka 'periodinis' Web turi kitą prasmę nei laikraščiams. Kai atspausdinami kalnai mirusio medžio, sunku grįžti ir išplėsti straipsnius. O Web jau kitą dieną parašytas tekstas gali būti perskaitomas jau su ištaisytomis klaidomis ar atnaujintas.

Prieš keletą metų Xerox jau pranašavo knygas ir žurnalus "pagal užsakymą". Tame modelyje veikė kompiuteris ir greitaveikė dauginimo technika. Prireikus, spaudinys galėjo būti iškart atspausdinamas ir įrišamas. Tačiau tas modelis pasirodė nesąs pažangus.

Tačiau būtent Web'e svarbiausia yra 'informacija pagal poreikį'. Kur kitur rasite paskutines sporto naujienas? O jei kokią 23:30 prireiks kokio nors PKZIP? Arba tuo pat metu (ir dar šeštadienį) užsimanysite išsiųsti laišką į Australiją? Tai kas, kad ten 4:30 ryto.... Nelauksite gi juk pirmadienio? Iš tikro, didžiausia Web jėga yra laiko, kaip trukdančio faktoriaus, nebuvimas. Nelieka Pirmadienio-Penktadienio nuo-9-iki-17 apribojimo.

Norint geriau įsisąmoninti šį fenomeną, reikia prisiminti dvi informacijos perdavimo tradicijas:
a) žodinę, kurią pradėjo folkloras, o tęsia radijas, TV, filmai, teatras ir šou;
b) spausdintą, pradėtą įrašais akmens luituose, o tęsiamą laikraščių, žurnalų, knygų ir čekių.

Taip pat tai ir fotonuotraukos, kurių kiekviena atitinka tūkstančius žodžių. Tačiau, iš kitos pusės, tekstas visada prašė piešinių, - jam buvo nuobodu vienam... Tačiau piešinių gausa gali užgošti informaciją ir Web puslapį padaryti neefektyvų.

Žodinė tradicija senesnė už spausdintinę, kurią sunku keisti. Pvz., kaip ilgai laikraščiai, gyvuodami šalia žurnalų, neturėjo spalvų. Taip ir Web įsigalėjimas nesunaikins ankstesnių informacijos nešiklių ir net, gal būt, neturės jiems didelės įtakos. Tačiau tai daugelis sunkiai suvokia. Iš tikro, keista girdėti apie spaudinių mirtį ir kad Web nurungs kitus ir su garsu: "Kam rašyti laišką? Padiktuok jį!" O juk spausdintas žodis turi privalumų. Visų pirma, greitai surandamas ir pakartotinai perskaitomas. Ar galite įsivaizduoti Web paieškos agentus, garso įrašuose ieškančių juose ištartų žodžių?

Vienas bet... Anksčiau "Internet" naudojo daugiausia mokslo įstaigų darbuotojai. Tad vartotojų išsilavinimas (raštingumas) ir etika buvo gana aukšto lygio. Dabar situacija keičiasi. Raštingumas krenta, o apie etiką ir kalbėti nesinori.

O ką duoda "Internet"?
"'Web' sulyginamas su geriausiomis pasaulio bibliotekomis. Galime išnaudoti puikias paieškos sistemas, atsisiųsti reikiamas programas, apsipirkti, - ir dar milijonai puslapių moksliniams tyrinėjimams, darbui ir poilsiui. Valandų valandomis galite vaikštinėti nagrinėdami praktiškai bet kurią temą. "Web" dėka mano lavinimasis toks pats intensyvus, kaip kad buvo mokykloje ar Universitete".