Redaktoriaus dienoraštis
Trečiadienis, 1998.10.08Pagarba kaustytam batui?
Operatyvus reportažas iš įvykio vietosDiena prabėgo "Šarūno" viešbutyje Daug kalbų - garsiai ir pilnų emocijų Iš pradžių vyko "Windows NT" pristatymas Daug tuščių šnekų, bet klausant Edvardo iš "Penkių kontinentų" - seilės tįsta iš pavydo, kaip galima planus kurti ir sau kietą pagrindą po kojomis susikurti. Va, kad dar apie vargo peles pagalvotų ir savo WWW svetainę sutvarkytų, kad nereiktų savo modemo valandą zyzinti
Tad persimetame į kitą salę, kur Vilma Misiukonienė ir "InfoBalt" Autorinių teisių agentūra žurnalistus sukvietus, jų sutaršymui garbingus svečius pasodino
Ir jei "Novell" atstovas iš Lenkijos paguodė, kad ji pasiryžusi padėti smulkiajam verslui, - tam sluoksniui, kuriam kiekvienas sktikėlis aukso spalvom žėri, tai "Microsoft" rėžė iš peties: " tiek 'Novell', tiek 'Microsoft' gali įsteigti plačius savo ofisus, bet nieks nepasistūmės ir per plauko juodymą, jei nesukrus vietiniai programinės įrangos gamintojai.
O šiems tai mažai rūpi, nes į paduotą ranką pasiruošęs įsitverti tik Vytautas Statulevičius, anglų-lietuvių-vokiečių dvikalbių žodynų LED projekto vadovas. Jis pareiškė, kad vietiniai programinės įrangos gamintojai jau senokai kaip "apsigynė" nuo piratų - tiesiog jie nebegamina programinės įrangos. O nuo tokios situacijos labiausiai kenčia kompiuterių vartotojai, nes negauna lietuviškų produktų. O dėl didelio vagysčių procento programų kaina yra didelė - vienas pirkęs sumoka už 9 gudruolius "kandzius".
Platinant LED buvo išskirta keli nelegalaus platinimo būdai:
- paprasčiausias, bet mažiausiai pavojingas - persikopijavimas iš pažįstamų. Su tokiais būdais kovoti galima būtų tikrinant darbo vietas;
- hakerių veikla. Tai asmenys, patys nekuriantys programinės įrangos, tačiau visiems peršantys mintį, kad bet kokia programinė įranga turi būti gaunama veltui - ir tam aktyviai padedantys "rakinėdami", deja, ne dantis. Internetas yra nuostabi terpė nelegaliai programoms platinti. Ir labiausiai stebina, kad labiausiai šioje srityje "nusipelnę"
- valstybinės įstaigos, tarp kurių verta paminėti SOCIALINĖS MEDICINOS CENTRĄ (Microsoft Office, Windows ir kitų paketų distribucinės versijos);
- Mokymo įstaigos tarp kurių aršiausias Kauno Technologijos Universitetas, o jame Kompiuterinių tinklų ir Multimedia laboratorijos. Ir negalima pasakyti, kad jie nežinotų, ką daro, nes šalia "nulaužtų" produktų pridėtos lietuviškos įdiegimo instrukcijos. Tad dėstytojai vietoje mokymo užsiima intelektualinės nuosavybės vogimo propaganda.
- O prieš metus garsėjo mūsų pasididžiavimas, garbė ir sąžinė - o tai aišku yra SODRA!!! Ir jos tituliniame lape puikavosi Sodros vado žodis, kaip mes sparčiais žingsniais traukiame į Europą , o šalia nuoroda į FTP serverį su dauguma Microsoft ir kitų firmų distribucinių paketų. Ir net užsienio tautiečiui parašius į "Lietuvos Rytą", tąjį dienraščių lyderį, straipsnis nebuvo atspausdintas (ps: ar neįtakojo Burgio ryšiai su KTU, varnas varnui akies nekerta?)
Ir labiausiai pikta bei gėda prieš save pačius ne tiek, kad ten nelegaliai platinama programinė įranga, o tai, kad vietinės programinės įrangos kūrimo firmos moka mokesčius tai pačiai Sodrai ar valstybei - tad išeina, jos pačios apmoka savo pačių apvaginėjimą. Tais mokesčiais yra išlaikomi tie patys universitetai, kuriuose tiesiog įskiepijami intelektualinės nuosavybės negerbimo daigai. Ir kai prieš nemažai laiko LED autoriai pasiūlė mokykloms už neribotą licencijų kiekį sumokėti tik DU procentus produkto vertės, Švietimo sistemoje jų balsas nebuvo išgirstas (ps: Tačiau dažniau išgirstamas nieko nepagrįstas daugelio milijonų švaistymas kitiems šiuo metu "vykdomiems" niekuo nepagrįstiems projektams
- Pats pavojingiausias komercinis nelegalių programų platinimas. Judėjimas, prasidėjęs palyginti nepavojingu kompiuteriniu turgeliu, paskutiniais metais įgavo ypač plačius mastus. Bulgarijoje kepami CD-ROM specialiai Lietuvai (tai liudija juose įrašytos nelegalios lietuviškos programos). Tokių CD pagaminimo savikaina 4 litai, parduodami už 20-26 Lt, o juose įrašytos programinės įrangos vertė gali siekti 40-60 tūkst. litų.
Kas vagia? Lengviau atsakyti, kas nevagia. Pavyzdžiui Lietuvos Seimas. Ir mintį pratęsęs LRS atstovas Jonas Milerius pasiguodė, kad kartais laikomas "keistuoliu", kad kompiuterius perka už du-tris kartus didesnę kainą nei kiti. Mažai kas pagalvoja, kiek kainuoja kompiuteryje esanti programinė įranga. Ir gal tai ne vien pinigų, o daugiau sąžinės ir savigarbos klausimas?
Advokatė Jolanta Kaminskaitė-Pranckevičienė patikino, kad Lietuvoje pakanka įstatymų piratams sutramdyti:
- Prie Berno konvencijos Lietuva prisijungė 1994-aisiais, o vyriausybė tą sutartį aprobavo 1996-aisiais;
- 1994-aisiais padarius pakeitimus LR Civilinio Kodekso 4 skyriuje "Autorinė teisė" kompiuterių programos pirmą kartą Lietuvoje buvo nurodytos kaip autorinės teisės apsaugos objektas;
- 1996-aisiais buvo priimtas LR įstatymas "Dėl kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos";
- Šiuo metu ruošiamas naujas įstatymas (apie jo kelias redakcijas galima paskaityti ir savo pastabas pareikšti Lietuvos Seimo WWW svetainėje.
Gal tiesiog vietiniai programinės įrangos kūrėjai aptingę (juk neseniai kaltu pripažintas Visagine veikiančios "Informtechnikos" direktorius Valerijus Morozovas, prekiavęs nelegaliomis programomis) ir nesikreipia į teisėsaugos institucijas. Tuo labiau, kad yra ir aparatas, leidžiantis tuos įstatymus taikyti - Mokesčių inspekcijos Intelektualinės apsaugos poskyris, kurio tikslas - užtikrinti autorių teisių apsaugą. Pradėjęs prieš metus, kai buvo konfiskuota 30 tūkst. nelegalių kompaktinių diskų (neseniai patikrinus video kasečių nuomos punktus jų 4 teko uždaryti). Tačiau viešumoje retai pasirodantys teisėsaugos atstovai pareiškė pasiryžimą padėti šioje srityje. Valdas Kvederis mano, kad nėra ko gainioti "muselių", o reikia pričiupti piratinius "didmenininkus".
Vartiklio naujienų puslapis
Pagrindinis Vartiklio puslapis