Zoroastrizmas. Vartiklis

Arijų būriai į Mesopotamiją atėjo netrukus po Hamurabio mirties, 17 a. pr.m.e. Tai buvo ir huriečių, kurių kalbinė ir etninė priklausomybės neaiškios (ir kurie nėra indoeuropiečiai), ekspansijos metas. Jie įkūrė Mitanijos imperiją, kurioje surinkami arijų kilmės vardai ir žodžiai. Garsiojoje sutartyje tarp hetitų valdovo Suppiluliuma ir Mitanni karaliaus Mattiwaza, 1370 m. pr.m.e., minimi arijų dievai Mitra, Varuna (Uruwana), Indra ir dvyniai Natasijai.

Zaratustra (apie 628-551 m.pr.m.e.) buvo, greičiausiai, senosios arijų religijos žynys, nes save Gatose vadino zaotaru (indiškai, hotaru, Yasna 33.6). Net Gatos savo metru artimos Vedoms. Būdamas 13 (ar truputį vyresnis), jis regėjo Vohu Manah (Geroji mintis) angelo viziją, jį dvasiškai perkėlusį pas Ahura Mazda, Išmintingąjį viešpatį.

Ahura Mazda perėmė dangaus dievo Varūnos savybes. Kitus dievus Zaratustra sulygino su blogosiomis dvasiomis, trukdančiomis žmonėms garbinti tikrąjį Dievą. Jis danžai mini savoką Druj (melas), kuri buvo blogio galia, nukreipta prieš Ahura Mazda. Pagrindinė blogio dvasia buvo Angra Mainyu (Ahrimanas).

Zaratustra sakė, kad gėrio ir blogio kova tęsiasi 12 tūkst. metų ir dalijama į 4 laikotarpius. Pirmajame tebuvo dvasinė egzistencija, kurio metu vyriausias dievas suplanavo materialią visatą. Antruoju – ji sukurta naujajame pasaulyje pasirodant varžovui. Trečiuoju vyko jų kova, o ketvirtuoju dievas pasiuntė išgelbėtojus, išlaisvinsiančius visas dvasingas būtybes.

Zaratustra į savo tikėjimą patraukė Vištaspą (kitaip Histaspą) valdovą, Darijaus Didžiojo tėvą. Tai buvo lemtinga naujo tikėjimo paplitimui. Pagrindinį, ugnies, ritualą zoroastrai perėmė iš Agnio kulto.

Pradžioje magai išstojo prieš zoroastrizmą. Vėliau jie buvo priimti į naują religiją, kadangi buvo puikūs šventikai ir burtininkai (Avestos vėlesnėse dalyse daug užkeikimų ir įdainavimų). Magai buvo Medų gentis, vykdžiusi burtininkavimo funkcijas. Jie dainavo senuosius Arijų Urzeito himnus.

Yra daug nuomonių apie Zaratustros laikmetį. Graikų šaltiniai jį nukelia net iki 6000 m. pr.m.e. Tradiciškai laikoma jį gyvenus apie 600 m. pr.m.e. Anot „Avestos“ jis gimė Azerbaidžane, šiaurinėje Persijoje.

Lingvistai, tyrinėdami Zaratustrai priskiriamų „Gatų“ kalbą, nustatė, kad ji senesnė nei buvo naudota Irane Darijaus tėvo laikais. Ji labai artima Rigvedos (apie 1500-1200 m. pr.m.e.) sanskritui. Yra nuomonė, kad ji buvo „užsikonservavusi“ apeiginė kalba (tarytum dabar lotynų), tačiau Martin Schwartz‘as¹⁾ ir Almut Hintze²⁾ linkę su tuo nesutikti, nes „Gatos“ nebuvo akademinis veikalas parašytas mirusia kalba; jose yra poezijos ir žodinės kūrybos pėdsakų.

Nežinoma, ir kaip mirė Zaratustra (kaip teigiama, 77 m. amžiaus). Anot legendų jis buvo karaliaus priešų nužudytas besimeldžiant šventoje vietoje. Tačiau nėra švenčiamas Pranašo kankinystės paminėjimas, kaip įprasta kitose religijose (pvz., krikščionybėje). Tad mokslininkai linkę manyti, kad jis numirė sava mirtimi.

Pastaba: Zaratustros gimimas švenčiamas kovo 21 d. kaip persų Naujųjų metų dalis.

Varūna yra pamėgtas arijų tvarkos ir teisingumo dangaus dievas (kaip ir Ouranas – matyt abu vardai kilę iš tos pačios šaknies), kuris, kaip adičių vadovas, tvarko Saulės reikalus.

Jis yra dualus dievas, vadinamas Mitra-Varūna – pirmasis tvarkėsi dieną, o antrasis naktį, tačiau palaipsniui vardai tapo sinonimais. Varūna tapo „Darbų prižiūrėtoju“, baudžiantis tuos, kurie pažeidžia Kosminę tvarką.

Varūną šlovinančios giesmės yra vienos gražiausių pasaulyje. Todėl kažkiek keista, kad jo garbinimas taip smarkiai sumažėjo. Daugelis indų dabar jį težino kaip antraeilį dievą, turintį kažkokią valdžią vandenims, o ne kaip didį kosminio mąsto teisėją.

Vedų himnuose Varūna yra susijęs su Adičiais (jų motina), Agniu ir Soma, Manju, Ušase, Indra (yra daug himnų skirtų Varūnai ir Indrai kartu), tačiau mitologinių siužetų yra labai nedaug, jie labai fragmentiški. Be kosmogoninio auksinio gemalo (saulės) pasauliniame vandenyne motyvo, kuris sieja Mitrą su Varūna, „Rigvedoje“ išsamiai aprašytas tik vienas mitologinis siužetas – Varūnos santykių su Vasištha istorija (VII 86- 89): išminčius ir dainininkas Vasištha, kadaise buvęs Varūnos numylėtiniu (Varūna parodė jam dienos ir nakties kaitą, pasiėmė jį į savo laivą, padarė išminčiumi ir t. t.), kartą supykdė rūstųjį dievą (priežastis yra neaiški), ir buvo užtrauktas nemalonės; Vasištha meldžia Varūną išlaisvinti jį nuo bausmės, bet Varūna užsiundo jam mirtiną ligą – vandenligę.

Varūna yra ir lietuvių mitologijoje. Jūroje gyvenusi Mėnulio permainų deivė Varūna, (Graudulė?) Bangpūčio motina. Indų Varūna turi panašių bruožų į baltų bei slavų tautosakoje užfiksuotą „sielų piemens – žuvies“ vaizdinį. Jo vardas gali būti siejamas su „varantis“ (judinantis).

¹⁾ Martinas Švarcas (Martin Schwartz ) - Kalifornijos un-to Berklyje profesorius, kurio darbų sritis iranologija, senosios iranėnų kalbos ir literatūra, zoroastrizmas, iranėnų ir žydų santykiai, etnomuzikologija (19-20 a. žydų ir graikų muzika).

²⁾ Almuta Hincė (Almut Hintze, g. 1957 m.) - vokiečių kilmės filologė, kurios tyrimų sritys indoiranėnų kalbos ir zoroastrizmas, Oksfordo un-to profesorė (nuo 2001 m.).