Angelai. Vartiklis

Mes galime kviesti angelus į pagalbą, tačiau jie neturi teisės kištis į mūsų laisvą valią.

Ši tema vis likdavo nepaliesta, tad nusprendėme pateikti šį trumpą įvadą į ją, kuri galbūt taps kabliu, leisiančiu toliau vynioti angelogijos kamuolį. Nors... šiek tiek informacijos jau buvo šiuose ankstesniuose puslapiuose:

Visose religijose, greta dievų, yra ir kitų dangiškųjų būtybių: induizme – devai, pusdievės būtybės, tarnaujančios aukštesniems dievams, budizme – bodhisatvos, tobuli žmonės, nusprendę pagelbėti žmonėms iš ano pasaulio. O ir pagonių dievybės yra artimos angelų sampratai. Ir yra angelai sargai - dvasios, lydinčios žmogų visą jo gyvenimą - kone seniausia tradicijų koncepcija.
Angelologija – sudėtinga mokslo sritis. Įvairūs mistikai ir teologai sudarė daug įvairių angelų sistemų; ir gausu angelų klausimams skirtų tyrinėjimų.

18 a. švedų mistikas Svedenborgas tikėjo, kad angelai – tai tobuli vyrai ir moterys (tarsi budistų bodhisatvos): „Nėra angelo [ ...], kuris būtų sukurtas angelu, kaip ir velnio, sukurto šviesos angelu, kuris vėliau krito į pragarą; visi danguje ir pragare yra žmogiškos prigimties“. Pagal K. Jungą atrodytų, kad angelai yra stiprūs psichologiniai archetipai, susiformavę jais tikint tūkstančius metų.

Adomo apologija
Merkaba kabaloje
Isichazmo doktrina
Žmogaus nuopuolis
Puolę angelai ir Nefilimai
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Mauragis. Šėtono teologija
Serna, Nauja sapnų teorija
Ar angelai turi valios laisvę?
Sfinksai, cherubai ir Zodiako ženklai
Gobekli Tepe (seniausias angelo atvaizdas)
Simono Samariečio mokymai

Mykolas įveikia Šėtoną Teisybės kardu

Kas yra angelas? Aišku, yra daugybė apibrėžimų, tačiau visuotinai pripažinta. Kad angelas yra protas be fizinio pavidalo, visiškai dvasinė būtybė? Bet tada, kas apsireikšdavo žmonėms?

Kitaip nei žmonės ir visos gyvūnų rūšys Žemėje, angelai yra ne evoliucinės prigimties. Jie gimė tobuli, iš karto galintys užsiimti tuo, kas jiems dera, ir vykdyti jiems skirtas pareigas. Teigiama, kad angelus Dievas sukūrė antrąją dieną, kad rūpintųsi visais Visatos reikalais. Toliau angelai gali tobulėti stebėdami Visatos raidą.

Tos būtybės vadovauja viskam. Jų tikslas yra stiprinti sukurtą pasaulį. Visi gyvūnai, augalai ir mineralai, planetos ir žvaigždės ir vėjai turi angelišką protą, esantį už jų. Nevaržomi nei laiko, nei erdvės, angelai gali judėti greičiau už šviesą – jie gali atsidurti bet kur tą pačią akimirką, kai tik panori į ten. Maža to, jie gali būti bet kokio pavidalo. Nors nėra nei vyrai, nei moterys, vis dėlto daugelis jų energetiškai panašūs į vienus ar kitus.

Angelams buvo suteikta laisva valia, bet dauguma jų savanoriškai gražino šią dovaną, kad pagerbtų pasaulio Kūrėją. Kam reikia laisvos valios, jei galima susieti save su visa mylinčiu, visa žinančiu Visagaliu?
Daugiau skaitykite Ar angelai turi laisvą valią?

Benediktinų ordino abatė Hildegard iš Bingeno^*) sakė, kad angelai yra laimingi tarnaudami žmonėms ir saugodami žmoniją, nes jie žavisi mumis:

Visi angelai žavisi žmonėmis, kurie per savo šventus darbus yra apsitaisę neapsakytai puikiais apdarais. Angelai nedirba fizinio darbo, todėl jie taip ir gerbia fizinį darbą dirbančius žmones.

Tad angelams belieka tik tarnauti ir garbinti Dievą. Kartu jie noriai saugo mus nuo puolusių angelų nedorų gudrybių. Vis tik kai kurie angelai pasiliko laisvą valią ir sau suteikė visą galią ir garbę – jie netarnauja; jiems tarnaujama. Jų pasikėlimas, išpuikimas ir pavydas juos sužlugdė – jei tapo nelabaisiais, piktosiomis dvasiomis. Jie pasitraukė į tamsą, kur jų tikslu tapo Visatos tvarkos suardymas. Taip visas pasaulis (ir žmonija, kartu) yra įtrauktas į nesiliaujančią šviesos ir tamsos, meilės ir neapykantos kovą.

Angelų ir žmonių atsiradimas fragmentiškai aprašytas įvairiuose senovės tekstuose. Daugelis jų judaistiniai, tarp jų Toros Pradžios knyga ir kito raštai, pvz., apokrifai ir pseudoepigrafai. Šiuose daugiau žinių apie angelus. Kai kurie apokrifiniai tekstai įtraukti į krikščionišką Biblijos versiją. Vėlesni judaizmo ir krikščionybės raštai jas papildydavo. Iš visų jų gali būti sudėliota pasaulio sukūrimo, kovos danguje ir žmogaus nusidėjimo istorija.

Pagal žydų tradiciją, angelai buvo pirmosios Dievo sukurtos protingos būtybės; ir paprastai tikima, kad jie buvo sukurti antrąją pasaulio kūrimo dieną. Dievas angelams suteikė laisvą valią, nemirtingumą ir dieviškąjį protą. Angelai turėję stiprinti pasaulį ir apmąstyti Dievo šlovę. Daugelis angelų atsidavė Dievo valiai ir, rodydami palankumą, savo laisvą valią paskyrė Aukščiausiajam. Tie angelai, kurie taip nepadarė, pradėjo su Dievu nesutarti. Taip prasidėjo kova danguje.

Krikščionys Šėtoną, piktąją dvasią, įsivaizdavo kaip buvusį didį dangaus angelą. Kol nebuvo puolęs, jam buvo duotas arkangelo Liuciferio vardas, remiantis klaidinga Isajo frazės interpretacija. Vienoje pasakojimo apie versijoje kalbama, kad jis buvęs Dievo mylimas angelas, šviesiausias danguje (lot. lucifer - „šviesos nešėjas“). Tik jis atsisakęs vykdyti Dievo nurodymą nusilenkti ir pagarbinti Adomą – pirmąjį žmogų kaip Dievo atvaizdą. Kitoje versijoje sakoma, kad Liuciferis buvęs pernelyg išdidus ir kartą atsisėdęs aukščiau už Dievo sostą. Ištikimas arkangelas Mykolas tuoj pat jį surišęs ir įmetęs bedugnėm, taip pat į pagalbą pasitelkęs trečiosios triados angelus.

Vėliau vykusi titanų kova. Tada maištaujantys angelai buvę nutrenkti į bedugnę kaip velniai ir demonai. O Liuciferis, prasigavęs į Edeno sodą, sugundė Ievą ir prisidėjo prie žmogaus nuopuolio.

Sterafimai

Pranašas Elijas vyksta dangun ugnies karieta vadeliojama Eliziejaus

Šių aukščiausiojo rango angelų, „degančiųjų“, šviesa tokia ryški, kad gali tuoj pat sudeginti mirtinguosius. Šie meilės, šviesos ir ugnies angelai skraido apie Dievo sostą giedodami Trisagioną - garbinimo himną „Šventas, šventas, šventas“. Jie sugeria ir atspindi dieviškąją Viešpaties šviesą kitam chorui. Tarp jų vyriausiasiais yra Serapielis ir Metatronas.

Putlūs kūdikiai cherubinai (ypač buvę populiarūs Renesanso mene) tėra tik tolimas galingų cherubinų aidas. Pagal rangą jie sudaro antrą angelų chorą ir šviesa nusileidžia tik serafimams, atspindėdami Dievo žinojimą bei išmintį. Senajame testamente teigiama, kad jie saugo Edeno vartus į nuodėmę. Vyriausieji – Kerubielis ir Opanielis.

Tronai yra Merkabos „ugnies ratai“, šventoji karieta, važiuojanti apie Viešpaties sostą kartu su cherubinais. Jie apmąsto Dievo aistros galią ir garbę. Sakoma, kad jie gyvena ketvirtuose danguose. Vyriausieji – Tapkielis ir Oripielis.

Šie angelai pagal hebrajų išmintį dar yra hašmalimai. Sakoma, kad jie siekia didesnio palankumo ir trokšta pralenkti žemiškas vertybes. Jie gyvena ten, kur dvasinės ir fizinės sferos pradeda susilieti, ir manoma, kad jie tvarko žemesniųjų angelų chorų pareigas. Aukštesnieji – Zadkielis, Zacharielis ir Teratelis.

Jų choras atsako už žvaigždžių ir planetų judėjimą. Jie valdo gamtos dėsnius ir todėl atsakingi už visus stebuklus, pažeidžiančius tuos dėsnius. Kabala aprašo Malachimą ir Tarsisimą: jie apmąsto dorybių idealus, įkvepia herojams narsą, o šventiesiems – palankumą. Tarp jų vadovų – Barbielis, Sabraelis ir Hamalielis.

Šie angelai saugo takus į dangų ir į juos nukreipia paklydusias dvasias. Jie palaiko pasaulyje pusiausvyrą ir nuolat jį gina nuo piktųjų dvasių. Jiems suteikta galia bausti ir atleisti. Jie gali žadinti norą ko nors siekti, o to mums reikia, kad nepaklystume. Jie apmąsto norą pasipriešinti blogiui ir daryti gera. Kamaelis ir Verchielis yra tarp vyresniųjų.

Jie vadovauja žemės valdovams, vadams, tautoms ir visoms bendruomenėms. Jie veikia kartu su angelais sargais ir asmenims įkvepia atsakomybę. Jie gali nepastebėti įsikišti į žmonių reikalus. Manoma, kad jie atsako už religijų vedimą į tiesą. Vienas vyriausiųjų – Kervielis.

Tai Dievo ženklo angelai, žmonėms pasirodantys iš aukštybių, kad paskleistų kokią nors žinią, kaip antai Gabrielius pasirodė Marijai bei Mahometui. Juos žmonės mato dažniausiai, tuo tarpu angelai sargai dažniausiai lieka nežinomi. Jie taip pat kišasi žmonių naudai, siekdami, kad nuodėmės būtų pamirštos. Teigiama, kad arkangelu tapo Mergelė Marija. Žinomiausi atstovai – Mykolas, Rapolas ir Urielis.

Žemiausias choras susijęs su žmonija, vadovauja ir saugo ją. Jie atsako už saugumą keliuose ir saugo nuo įvairių nelaimingų nutikimų. Jie negali kištis į žmonių likimus, bet kuo labiau prašome jų pagalbos, tuo laimingesnis mūsų likimas. Jiems priskiriami angelai sargai, o vadovauja angelas Adnachielis.

^*) Hildegarda iš Bingeno (Hildegardis Bingensis, 1098-1179) - 12 a. krikščionių šventoji, abatė. Vokietijos Viduramžių mistikė, kompozitorė, poetė, gamtamokslininkė. 2012 m. spalio 7 d. paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja. Minėjimo diena rugsėjo 17 d.

1136 m. buvo išrinkta Disibodenbergo benediktinų vienuolyno magistre. Tada prabilo apie visą gyvenimą jos regėtas vizijas, 1141 m. ėmė jas užrašinėti („Scivias“), tačiau tai buvo sunkus, nes vizijas lydėjo, kaip spėjama, migrenos priepuoliai. 1147-48 m. apylinkėse lankėsi popiežius Eugenijus III, kuris išgirdo apie Hildegardos vizijas, susipažino su „Scivias“ fragmentais ir paskatino Hildegardą toliau rašyti.

„Scivias“ apima 35 vizijas apie svarbiausius išganymo istorijos įvykius nuo sukūrimo iki pasaulio pabaigos. Palaipsniui ji tapo populiari vietos regione. Žmonės atvykdavo pas ją, nes ji, taip pat, užsiimdavo gydymu žolelėmis ir egzorcizmais. Vėliau ji ėmė steigti vienuolynus. Taip pat keliavo ir pamokslavo Švabijos miestuose.

Viso parašė 3 vizijų aprašymų knygas, o dar ir 13 knygų teologijos, gydymo klausimais, 300 laiškų, apie 80 vokalinių muzikos kūrinių, muzikinę moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. Dar Hildegarda kūrė poeziją ir aprašinėjo šventųjų gyvenimus. Hildegardai priskiriamos pranašystės, gydymas žolėmis, dirbtinės kalbos kūrimas (veikalas „Lingua ignota“).Jos kūryba ypač traukė New Age muzikos gerbėjų dėmesį. 2008 m. rugsėjo 17 d. jos muzika buvo atlikta ir įrašyta Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. 2009 m. sukurtas filmas „Vizija“ apie Hildegardos gyvenimą, kuris buvo kritikuotas dėl neautentiškumo.