Magija
Bill Cosby*) sako, kad magija kartais veikia, o kartais ne. Gal tai priklauso nuo žmogaus, laikančio burtų lazdelę?Magija yra Aukščiausias, Absoliutus ir Dieviškas Gamtos filosofijos pažinimas; išpuoselėtas josios veikalais ir nuostabiais veiksmais teisingai suvokiant vidinę bei okultinę dalykų esmę; taigi tikriesiems sielos Adeptams teisingai panaudojus Potenciją, gali vykti keisti ir stulbinantys reiškiniai. Todėl magai tampa giliais ir kruopščiais Gamtos tyrinėtojais, nes, savojo pažinimo dėka, žino kaip įsisąmoninti reiškinį, kuris kitiems atrodo stebuklas.
(The Goetia of the Lemegeton of King Salomon)
Kai magija pasireiškia savo grynąja forma, vienas reiškinys būtinai sukelia kitą nepriklausomai nuo bet kokios dvasinės ar asmeninės veiklos. Taigi, savo esme ji sutampa su šiuolaikiniu mokslu; jos pagrindas yra tiesiogiai išreikštas ir nepajudinamas tikėjimas gamtos tvarka ir vienybe. Magai neabejoja, kad tos pačios priežastys visada sukelia tas pačias pasekmes, kad reikalingų apeigų atlikimas lydimas teisingų žodžių, būtinai pasieks trokštamų rezultatų; kaip ir tuo, kad jų burtus gali sutrukdyti kito galingesnio raganiaus užkeikimai. Jis nesikreipia į aukštesniąją galią, - jis neprašo permainingos ir aikštingos būtybės malonės ir nesižemina prieš baimę keliančią dievybę. Ir net jo galia, - tiek galinga, kiek jis ja tiki, - nėra absoliuti ir beribė. Jis ją valdo tol, kol besąlygiškai paklūsta griežtoms savo meno taisyklėms arba tam, ką vadintume jo gamtos dėsnių suvokimu.
Nepaistyti šių dėsnių, padalinti juos į mažesnes dalis, - tai patirti nesėkmę ir, netgi, sukelti didžiausią pavojų sau pačiam. Jei jis tvirtina apie savo pranašumą prieš gamtą, tai tėra ribotas jo galimybių pranašumas ir nedera prie senųjų magijos meno taisyklių. Taigi, ir magija ir mokslas panašiai suvokia gamtą. Abiem atvejais įvykių seka yra griežtai apibrėžta ir privaloma, - apibrėžta nekintamų dėsnių, - ją galima tiksliai numatyti ir išskaičiuoti; užgaidų, atsitiktinumo ir netikėtumo elementai yra pašalinti dėl tvarkos gamtoje. Abi kryptys išplečia galimybių ribas tam, kurs žino daiktų priežastį ir gali panaudoti slaptas galimybes, kurios duoda stimulus plačiam ir sudėtingam pasaulio mechanizmui. Todėl tiek magija, tiek mokslas daro didelį poveikį žmonių protams; todėl abudu suteikia galingus stimulus pažinimui. Jiedu paviliojo išvargusius tyrinėtojus bei nutrintakojus ieškotojus keliauti per šiandienos nusivylimų dykumą į begalinę ateities viziją, - jiedu užkelia žmogų į pačio aukščiausio kalno viršūnę ir parodo, kad anapus tamsių debesų ir prie jų kojų banguojančio rūko kyla tolumoje dangiškojo miesto rūmai, spindintys nežemiška prabanga ir apgaubti svajonių šviesa.
(J.G. Frazeris**). Aukso šakelė)
Taigi, magijos, kaip vieno iš kelių, vedančių link aukščiausiosios galios, pripažinimas leidžia žmonijai ištrūkti iš tradicijų vergijos ir gyventi plačiau ir laisviau, - į pasaulį žvelgiant plačiai atmerktomis akimis. Ir tai nėra vien mažytė paslauga žmonijai. Prisiminus, kad kita būtent magijos kryptis išgrindė kelią mokslui, - tai priversti pripažinti, kad jei juodoji magija ir pridarė nemažai blogio, tai kartu buvo ir gėrio šaltinis, - su vaiko paklydimais, kaip laisvės ir tiesos motina".
(ten pat)"Patikrinkite viską; tvirtai priimkite tai, kas gera.
(Šv. Paulius)Taip pat ir mantros ir burtai; užkeikimai ir užkalbėjimai; darbas burtų lazdele ir darbas kalaviju, - visa tai reikia išmokti ir mokyti kitus.
Jis privalo mokyti, tačiau jis gali pridaryti daug nemalonumų.
Mokymo (Įstatymo) vardas Thelema.
(Liber al vel xxxi. Įstatymo knyga)
Ši knyga visiems: kiekvienam vyrui, moteriai ar vaikui!
Thelemos citatos kaip Vartiklio motto. Papildomi paaiškinimai.
Thelema
Thelema yra graikiškos kilmės žodis reiškiantis valia ar ketinimas. Taip vadinama ir religinė filosofija, besivysčiusi kelis pastaruosius šimtmečius ir šiuo metu palyginti plačiai paplitusi pasaulyje.
Vienas iš pirmųjų šio mąstymo paminėjimų yra Fransua Rablė 1532-ais išleistame Gargantiua ir Patagriuelis. Jame yra epizodas, kai surandamas Thelema vienuolynas, kurio pagrindinė taisyklė buvo: Daryki ką nori. Tai viena iš pagrindinių dogmų ir šiandien.
Ši kryptį ypatingai išvystė anglas Alisteris Kraulis - poetas, magas, o taip pat okultinės bendrijos Aukso Aušros Hermetinė Tvarka įkūrėjasir narys.
Apie jį rašo ir Umberto Eco savo romane "Fuko švytuoklė" (1995-ų liet. vertimo 40-as psl.):
"Bet Alisteris Kraulis, vadinamas labiausiai ištvirkusiu visų laikų žmogumi ir daręs viską, ką tik galėjo daryti su abiejų lyčių dievobaimingaisiais (jei tikėsime jo biografais), teturėjo vien pačias negražiausias moteris (sprendžiant iš to, kas parašyta, vyrai buvo ne geresni). Įtariu, kad jam niekada nėra pavykę patirti visą meilės skonį.Matyt tai priklauso nuo santykio tarp valdžios troškimo ir impotentia coeundi. Marksui jaučiau prielankumą, nes buvau įsitikinęs, kad su savąja Dženi jis mylėdavosi džiaugsmingai. Gali tai pajusti iš ramaus jo raštų dvelksmo ir humoro. Kartą universiteto koridoriuose pasakiau, kad kas vakarą guldamas į lovą su Krupskaja tegali parašyti tik tokią knygiūkštę kaip "Materializmas ir empiriokriticizmas"..."
(Taip pat yra komentaras ir kitai citatai)
1904-ais keliaudamas po Egiptą su savo žmona Roza, Kraulis pakliuvo įvykių verpetan, kurie, jo tvirtinimu, pradėjo naują žmonijos evoliucijos etapą. Balandžio mėnesį transo būsenoje jis parašė tris dalis (220 puslapius) "Įstatymo knygos" arba kitaip "Liber AL" bei "Liber Legis" (tai Vartiklio moto šaltinis).
Visą likusį gyvenimą Kraulis vystė Thelemos filosofiją. Sukurta daug komentarų, susijusių su mistika, joga, Kabala ir kitais okultizmo šaltiniais.
*) Bilas Kosbis (William Henry Bill Cosby, Jr, g. 1937 m.) amerikiečių komikas, aktorius, režisierius ir rašytojas. Išpopuliarėjo 7-o dešimtm. seriale Aš šnipas. Vėliau vykdė savo tele-projektus, o taip pat filmavosi keliuose filmuose.
**) Džeimsas Frazeris (James George Frazer, 1854-1941) antropologas religijotyrininkas, vienas šiuolaikinės socialinės antropologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų. Pats į ekspedicijas nevykdavo, tyrė misionierių surinktą medžiagą. Laikomas evoliucionistu. Buvo šiuolaikinės religijos, ypač katalikybės, kritikas ir prijautė neoplatonizmo ir hermetizmo idėjoms. Pagrindines savo idėjas išdėstė 12-tomėje Aukso šakelėje, kur lygino pasaulio tautų magijos, mitologijos, totemizmo, animizmo, tabu apraiškas, folklorą. Anot jo, žmonijos raidoje iš magijos kyla religija, o šią pakeičia mokslas; žmogaus veiksmus lemia noras valdyti aplinką. Gentinėje bendruomenėje to siekiama magija ir burtais. Bet jie neduoda norimų rezultatų, todėl žmogus kreipiasi į antgamtines galias - ir taip formuojasi religija. Daug dėmesio skyrė šventojo karaliaus, mirštančio ir prisikeliančio dievo sampratoms. Šiuo metu jo teorija apie evoliucinį magijos, religijos ir mokslo vystymąsi nėra pripažįstama, o bendroji psichologinė teorija pasirodė esanti nepatenkinama.
Thelema: papildomi paaiškinimai
Ordo Templi Orientis
Kabalos šaknys
Kabalos istorija
Numerologija
Teisuolis Visatos pagrindas
Seksualumas kabalos požiūriu
E. Blavatskaja. Ar milžinai tėra išmonė?
U.Eco. 'Fuko švytuoklės' puslapis
Ezoterizmo prigimtis
Merkaba Kabaloje
Filosofijos skyrius
Mitologijos skiltis
Vartiklis