Velnių muziejus Kaune
Taip pat skaitykite Budistinis pragaras Tailande
M.K. Čiurlionio Velnių muziejus (Putvinskio g. 64, Kaunas) trijuose aukštuose saugo apie 2000 raguotųjų iš viso
pasaulio: įvairių formų, dydžių, spalvų ir iš įvairių medžiagų (medžio, akmens, keramikos). Muziejus turi ilgametę tradiciją:
lankytojai iš užsienio gali atvežti savo gimtųjų kraštų velniškojo meno kūrinių ir palikti muziejuje.
Atidarytas 1966 m. turėjo 260 statulų, kurių ankstesnis savininkas Antanas Žmuidzinavičius*) (1876-1966) buvo apsėstas skaičiaus 13 (velnio tuzino) magijos. Jis velnių kolekciją pradėjo rinkti dar 1906 m., o pirmąjį velniuką padovanojo kunigas rašytojas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas. Netrukus prieš mirtį savo kolekciją perdavė valstybei. Dailininko buvusiuose namuose įkurtas muziejus. Vėliau, eksponatams pagausėjus, buvo pastatytas naujas pastatas. Ekspozicijai gerokai išsiplėtus, 1982 m. pastatytas trijų aukštų priestatas (arch. A. Mažeika).
Trečiame aukšte eksponuojami velniava iš buvusios TSRS teritorijos nuo Armėnijos iki Jakutijos. Slaviškos kilmės (rusų, lenkų, ukrainiečių) velniokai turi bendrų bruožų su pasikartojančia amžina grumtynių su žmonėmis tema. Slavų tautų folklore velnias užima svarbią vietą valstiečiai turėjo nuolat gintis nuo jo piktų užmačių. Jie ypač mėgo krėsti pokštus pirtyse, kuriose žmonės buvo lengvai užpuolami. Pristatomi daugiausia vyriškos giminės velniai, perteikiami daugybe būdų. Dauguma yra tiesiog meno kūriniai, tačiau dalis pavaizduota kasdieninio naudojimo daiktuose bei namų rakanduose: pypkės, peleninės, riešutų spaustukai, lėkštės, žarstekliai ir t.t. Statulėlės iš akmens, keramikos, medžio, o taip pat nutapyti ant šilko bei drobės. Kai kurie bestijos su ragais, kiti su uodegomis, kai kurie gauruoti. Dominuoja juoda ir raudona spalvos. Greta pateikiami eksponatai iš Meksikos, Kubos ir Japonijos.
Antrame aukšte drožiniai iš medžio daugiausia slavų tautų. Kadangi daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rusijos ir Lenkijos, tai rodo, kad velniška tradicija dar užsilikusi (kitaip, kaip išliktų M. Bulgakovo Meistro ir Margaritos dvasia). Be to slavų pagonybė pamažu atgimsta.
Drožiniai gausiai perteikia kaimo tradicijas. Antanas Kazlauskas**) perteikia daugybę scenų: susitikimą su velniu miške, medžiotojų velnio gaudynes, nubaudimą. Kazys Dereskevičius įveda politines temas.
Pirmame aukšte pateikiami Antano Zmuidzinavičiaus kūriniai, sudarę pagrindinį pradinės kolekcijos branduolį. Jam būdingas grynai lietuviško velnio archetipo perteikimas. Parodomos žmonių grumtynės su velnio, jodinėjimas. Neretai scenos baisios ir žiaurios, nelaimėlis dažnai sužeidžiamas šakėmis į galvą, tačiau daug ir sarkastiškai juokingų scenų.
Laiptai tarp aukštų papuošti makabriškais raižiniais, dideliais paveikslais ir karikatūromis.
Pusrūsyje yra skoningai įrengtas baras, dekoruotas velnių tema.
Be to, velnių muziejuje rengiamos karikatūrų, fotografijų, Užgavėnių kaukių parodos.
Rytų Europoje velnio samprata kiek skiriasi nuo vakarietiškosios. Čia jis yra gamtos pasaulio dalis ir netgi gamtos jėgų personifikacija. Jis taip pat pokštininkas, tačiau jo humoro jausmas keistokas, jo motyvai dažniau išdaigos, o ne pikti kėslai. Tuo jis kažkuo panašus į skandinavų dievą Loki. Taip pat jis siejamas su chaosu, sumaištimi, vandens drumstimu. Pagoniškais laikas jis buvo lygus dievams, žmonių priimamas kaip normali gyvenimo dalis. Tik įvedus krikščionybę buvo demonizuotas.
Pastaba: Beje, Vičiuose (Kelmės raj.) buvo tautodailininko Petro Stundžios (1921-1990) sodyboje įkurtas Velnių muziejus po atviru dangumi, tačiau šiuo metu jis apleistas.
*) Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966) dailininkas, kolekcininkas, visuomenininkas.
Tarp garsiausių paveikslų: Gavo laišką (1904), Paskutiniai spinduliai (1908), Estijos peizažas (1929).
A. Žmuidzinavičius daugiausiai kūrė peizažus, taip pat tapė portretus, temines kompozicijas, plakatus,
apipavidalino nemažai knygų - viso apie 2000 kūrinių. Rinko liaudies meno kolekcijas, dokumentinę
medžiagą apie Lietuvos dailę. Jo velnių kolekcijos pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus.
Parašė atsiminimų knygą Paletė ir gyvenimas (1961).
**) Antanas Kazlauskas (1937-2015) tautodailininkas, medžio drožėjas iš Tauragės. Jis kartu su kitais tauragiškiais tautodailininkais kūrė medžio skulptūras Jūros krantinės ansambliui. Vymerio kalne stovi jo išdrožti Muzikantai, daug darbų puošia sodybas ir patalpų interjerus. Nemažai A.Kazlausko medžio darbų yra buvusios AB Tauragės keramika teritorijoje ir patalpose. Jo darbų yra ir įvairiose kapinėse, o taip pat jų yra ir Tauragės krašto muziejuje bei Velni muziejuje Kaune. Yra sukūręs apie 3330 skulptūrų, kryžių, bareljefų, akmens paminklų, velniukų...
Helovyno istorija
Pasaulio sukūrimas
Dievo vardas ir Tvanas
Apie žodžio 'Dievas' reikšmę
Budistinis pragaras Tailande
Apie senovės lietuvių tikėjimą
Alytus: balta rožė raudonam fone
Mitinio pasaulio suvokimas šiurpėse
M. Strijkovskio lietuvių dievų sąrašas
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Pajūrio istorija: Klaipėdos kochhauzai
G. Beresnevičius. Baubas, maumas ir babaušis
Kas - čerauninkės, žolininkai ar raganos?
Siaubo reiškinio filosofiniai tyrinėjimai
Kryžiaus simbolis lietuvių poezijoje
G. Gurdžijevas. Ketvirtasis kelias
Universiteto spaustuvininkas
Dubakloniai prie Nemuno
Birutės kalno legenda
Zoologija ir mitologija
Keista toji Liškiava...
Vūdū ištakos
Mitologijos skirsnis
Religijos skiltis
Vartiklis