Šiitai Korane

Žodis „šiitai“ (šia) reiškia „pasekėjai, nariai“. Jis pats savaime neturi nei neigiamo, nei teigiamo atspalvio, kol nenurodomas vadovas. Būti šiitu nėra nieko bloga, ypač jei tai paties Alacho skirto vadovo pasekėjai. Beje, Korane nurodoma, kad Paskutinio teismo dieną žmonės ateis grupėmis, kurių kiekviena turės savo vadovą:
„Vieną dieną mes pašauksime kiekvieną žmonių grupę pagal jų garbinamus imamus“ (17:71).

Taigi, Teismo dien1 kiekvienos grupės „pasekėjų" likimas labai priklausys nuo jų imamo likimo. Alachas Korane mini du imamų tipus. Vieni jų žmones veda į Pragaro ugnį, tai kiekvieno laikotarpio tironai:
„Ir mes skyrėme tuos imamus kviesti į Ugnį; ir Teismo dieną jie neras pagalbos. Šiame pasaulyje mes persekiojame juos; ir Teismo dieną jie bus tarp prakeiktųjų“ (28:41-42).

Kiti imamai yra skirti Alacho kaip žmonijos vedliai:
„Ir mesa skyrėme tarp jų kai kuriuos imamus, kurie vadovauja mūsų vardu, nes jie buvo kantrūs ir tvirtai tikėjo mūsų Ženklais“ (32:24).

Taigi priklauso kieno pasekėju (šiitu) esi. Alachas Korane mini, kad kai kurie teisieji jo tarnai buvo kitų Jo teisių tarnų „šiitai“, pvz., Abraomas buvo Nojaus „šiitas“:
„Ir tikrų tikriausiai Abraomas buvo taip jo [Nojaus] šiitų [pasekėjų]“ (37:83).

Čia buvo panaudotas žodis „šiitas“ (šia)! O kitoje vietoje kalbama apie Mozės šiitus priešpastatant juos Mozės priešams:
„Ir jis [Mozė] atėjo į miestą tuo metu, kai miestiečiai nestebėjo; tad jis rado du vyrus besikaunančius: vienas buvo jo [Mozės] šiitas, o kitas jo priešas; ir tasai, kuris buvo jo šiitas, pašaukė padėti prieš jo priešą“ (28:15).

Iš čia matome, kad žodis „šiitai“ buvo priimtinas apibūdinimas - negi Nojus, Abraomas ar Mozė galėjo būti laikomi kažkokiais sektantais?!

Papildomai pastebėsime, kad "šiitais" vadinti ir Ali pasekėjai (netgi paties Mahometo):
„Alacho Pasiuntinys tarė Ali: "Geos naujienos, o Ali! Neabejotinai tu, tavo bendražygiai ir tavo šiitai bus Rojuje“ (Ahmad ibn Hanbal "Fadha'il al-Sahaba", v2, ir kitur, ir pan.).

Išplėtotą versiją pateikia sunitų tradicija (Ibn Hajar Haythami**) „al-Sawa'iq al-Muhriqah“, 11:1 ir kt.):
„Ibn Abbas pasakojo: Kai buvo atskleistas sakinys 'Tie, kurie tiki ir daro gerus darbus yra geriausi tvariniai' [Kor. 98:7], Alacho Pasiuntinys tarė Ali: 'Tai tu ir tavo šiitai'. Jis tęsė: 'O Ali! [Teismo dieną] tu ir tavo šiitai ateis pas Alachą gerai nusiteikę ir pamaloninti, o tavo priešai ateis pikti su palaužtomis galvomis'. Ali pasakė: 'Kas yra mano priešai?' Pranašas atsakė: 'Kas atsiskiria nuo tavęs ir persekioja tave. Ir gera naujiena tiems, kurie pirmieji pasieks al-Arš pavėsį prisikėlimo dieną'. Ali paklausė: 'Kas jie, o Alacho Pasiuntiny?' Jis atsakė: 'Tavo šiitai, o Ali, ir tave mylintys'“.

Toliau Ibn Hajar pateikia tokį keistą komentarą šiuo aspektu:
"Ali šiitai yra Ahlussunnah, nes jie yra mylintys Ahlul-Bayt*), kaip nurodė Alachas ir jo Pranašas. Tačiau kiti [t.y. nesantys sunitais] iš tikro yra Ahlul-Bayt priešai, nes meilė už įsakymo ribų yra didelis priešiškumas; ir tai yra priežastis jų likimo. Taip pat. Ahlul-Bayt priešai buvo al-Khawarij ir į juos panašūs iš Sirijos, ne Muawiyah ir kiti bendražygiai, nes jie buvo Muteawweloon, ir jiems skirtas geras apdovanojimas; ir Ali ir jo šiitams yra geras apdovanojimas!".

Tame pačiame šaltinyje (ir tame pačiame 11:1 skyriuje) randame:
"Alacho Pasiuntinys pasakė Ali: 'Pirmieji keturi asmenys, įžengsiantys į Rojų, bus aš, tu, al-Hasanas, al-Huseinas; ir mūsų palikuonys bus už mūsų, ir mūsų žmonos bus už mūsų palikuonių, ir tavo šiitai bus dešinėje ir mūsų kompanijoje'“.

Tačiau Korane naudojama ir daugiskaitinė "šia" forma - "šia-ya'a", reiškianti „grupės“. Aišku, kad negali būti dviejų teisių grupių su skirtingais tvirtinimais vienu metu. Reikia pastebėti, kad Mahometas niekada nenorėjo musulmonų skaidyti į grupes - jis prisakė visiems sekti Ali, kaip jo atstovą jam [Pranašui] gyvam esant ir kaip kalifą, jam mirus. Korane pasakyta:
„Įsikabinkite į Alacho Virvę, visi kartu ir neatsiskirkime“ (3:103).

Alacho Virvė yra Ahlul-Bayt; kai kurie sako, kad tai Koranas. Ir žinoma (Ibn Hajar Haythami**) "al-Sawa'iq al-Muhriqah", 9:2):
„Alacho pasiuntinys pasakė: 'Ali yra su Koranu, ir Koranas yra su Ali. Jie neturėtų būti atskiriami, kol sugrįš pas mane prie [Rojaus] Tvenkinio".

Taigi, tarytum Ali irgi yra stipri Alacho virvė, o atsiskyrimas nuo Ahlul-Bayt yra sektantiškumas - ir tai yra pagrindas, kuriuo remiantis šiitai įrodinėja savo teisumą. O argumentas, kad "dauguma mano" nėra geras argumentas, nes Korane daugelyje vietų nuvainikuojama dauguma pasakant, kad "dauguma nesupranta", "dauguma nesiremia logika", "dauguma laikosi savo užgaidų"...

*) Ahl al-Bayt (pažodžiui, „namų žmonės“) - islame nurodo pranašo Mahometo šeimos narius. Iki-islamiškoje Arabijoje taip vadino valdančio klano šeimos narius.
Sunitai terminą supranta plačiau, įtraukdami ir artimus Pranašui žmones (ne šeimo snarius; vieni – talabitus, kiti – abasidus, o dar kiti – visus chašimitus). Jiems Pranašo šeimos garbinimas yra antraeilis dalykas lyginant su „Pranašu sunos“ laikymusi. Tuo tarpu šiitai Ahl al-Bayt apriboja Fatima, Ali, Hasanu, Huseinu ir jų palikuonimis.

**) Ibn Hadžar al-Haitami (1504-1567) – islamo teologas, priklausęs šafi‘i mokyklai, kurio specializacija buvo islamo jurisprudencija. Tačiau jis buvo specialistu daugelyje kitų sričių: Korano ir hadisų aiškinimu, kalamoje, sufizme ir kt. Taip pat pasižymėjo matematikoje, gramatikoje, logikoje, bajano muzikoje. 1533 m. atvykęs į Meką, nusprendė čia ir pasilikti, čia pradėdamas ir rašyti bei mokyti. Žymiausias kūrinys „Tuhfat al-muhtaj bi Sharh al-Minhadj“ – komentarai imamo Nawawi „Minhadj al-talibin“. Joje ir palaidotas.

Papildomi komentarai

Sunitai - atseit, tie, kurie laikosi Pranašo tradicijų (sunų, sunnah).

Korane žodis sunnah naudojamas Dievo papročių ir būdo, kaip tvarko pasaulį Alachas (Sunnatullah), nurodymui.

Pagal apibrėžimą, visi musulmonai yra „sunitai“, tačiau šiuo pavadinimu save įsivardinusi tik viena jų dalis. Kada tas terminas imtas naudoti?

Prieš kelis dešimtmečius Egipte al-Azhar'e šiitų ir sunitų mokslininkai įsteigė centrą, skirtą suvienyti įvairias islamo mokyklas ("laikytis Alacho virvės"). Jo vadovu buvo šeichas Mahmood Shaltoot, kurio 1959 m. liepos 6 d. pareiškimas (fatwa) čia pateikiamas. Atkreipiame dėmesį, kad išsireiškimas „Al-šia al-Imamiyyah al-Ithna `ašariyyah“ reiškia Dvylikos imamų šiitų mokyklą, vienijančią daugumą šių laikų šiitų. „al-šia al-Zaidiyyah“ yra šiitų mažumos grupė, daugiausia tarp gyvenančių Jemene, rytinėje Arabijos pusiasalio dalyje.

Mielaširdingojo ir maloningojo Alacho vardu
Jo ekscelencijos šeicho al-Akbar Mahmood Shaltoot,
al-Azhar universiteto vadovo Fatwa
apie "Al-šia al-Imamiyyah" mokyklos priimtinumą

Jo Ekscelencijos paklausė:
Kai kurie tiki. kad, nors musulmonas privalo religiniu požiūriu teisingai garbinti ir elgtis, būtina laikytis vienos iš keturių žinomų mokyklų, o tuo tarpu nei "Al- šia al-Imamiyyah", nei "al-šia al-Zaidiyyah" nėra viena jų. Ar Ekscelencija sutinka su šia nuomone ir draudžia, tarkim, laikytis "Al-šia al-Imamiyyah al-Ithna `ašariyyah" mokyklos mokymo?

Ekscelencija atsakė:

1) Islamas nereikalauja laikytis kokios nors konkrečios Madh`hab [mokyklos]. Netgi sakome: kiekvienas musulmonas turi teisę sekti vieną kurią mokyklą, kuri korektiškai išdėstyta ir jos nuostatos išdėstytos jos knygose. Ir kiekvienas, sekantis tokia Madh`hab, gali pereiti į kitą mokyklą, ir tai neturėtų būti jam nusikaltimu.

2) Džafari [Ja`fari] mokykla, žinoma kaip „Al-šia al-Imamiyyah al-Ithna `ašariyya“" (t.y. Dvylikos imamų šiitų) yra religiniu požiūriu korektiška mokykla ir jos galima laikytis kaip ir sunitų mokyklų.

Musulmonai privalo žinoti ir susilaikyti nuo neteisingo išankstinio konkrečios mokyklos vertinimo, nes Alacho ir Jo Dieviškojo įstatymo [Šariato] religija niekada nedraudė konkrečios mokyklos. Jų juristai [madžehidai] priimti Galingiausiojo Alacho ir leistina „ne-nudžahidams“ sekti jais ir laikytis jų mokymo arba garbinant [Ibadaat], arba gyvenant [Mu`amilaat].

Pasirašo
Mahmood Shaltoot

 

Dvylika imamų

Tai paminima daugelyje šaltinių.

Sahih al-Bukhari hadisas (9.328):
Pasakojo Jabir ibn Samura: Girdėjau Pranašą sakant: „Bus dvylika valdytojų“. Tada jisai ištarė sakinį, kurio neišgirdau. Mano tėvas pasakė, kad Pranašas pridėjo: „Visi jie bus kuraišai“.

Pastaba: Mahometas naudojo žodį „imamas“ vietoje „kalifas“.

Pranašas Mahometas
Imamo Ali kalifatas
Dvasinė praktika sufizme
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Šiitai, sufijai ir kiti
Istorikas Al-Masudi
Mano sielos liūdesiai
Arabų filosofija: Ibn Sina
Asasinai, šiitai-izmailitai
Jėzus Kristus musulmonams
Šachas Karimas Aga Chanas: gyvasis imamas
Islamo pakraščiai: maurai Ispanijoje ir musulmonai Indijoje
Imamai ir Hasano įpėdinis Kiya Buzurg Ummid
Izmailitų imamatas Persijoje po Alamuto žlugimo
"Kalnų Senis" - asasinai
Kas dėbtelėjo į akląjį?
Izmailizmo istorija
Musulmonų brolijos
Kaaba Mekoje
Kas Saulė, o kas Mėnulis?
Didysis bastūnas Chodža
Pranašų nenuodėmingumas
Filosofijos skyrius
Religijos sritis
Vartiklis