Islamas. 40 Qudsi chadisų. Vartiklis

Kudsi (šventieji) chadisai yra Pranašo Mahometo posakiai, kuriuos jam atskleidė Aukščiausiasis. Tarp daugelio ankstyvųjų mokslininkų apibrėžimų, as-Sayyid aš-Šarif al-Džurdžani^**) (m. 816 m.) savajame „At-Tarifat“ sakė: „Šventasis chadisas yra, pagal prasmę, iš Alacho Visagalio, o žodžiais - iš Alacho Pasiuntinio. Tai yra ką Alachas Visagalis perdavė Pranašui per apreiškimą ar sapnus ir šis, ramybė jam, išdėstė savais žodžiais. Taigi Koranas yra aukščiau jo, nes ne tik apreikštas, bet ir Jo žodžiais“.

Kai Alachas nurodė sukurti pasaulį, prieš jį atverstoje knygoje užrašė: Mano malonė didesnė už mano pyktį.

H. 2. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Adomo sūnus mane atmetė ir neturėjo teisės to daryti. Ir jis užgauliojo mane ir neturėjo teisės to daryti. Neigdamas mane jis sakė: Jis neperkurs manęs taip, kaip sutvėrė pradžioje¹⁾ - ir pradinis [jo] sutvėrimas man nėra lengvesnis nei jo perkūrimas. Mane užgauliodamas jis sakė: Assah sau prisiėmė sūnų, - kai aš esu Vienatinis, Amžinasis Prieglobstis. Aš nepradedu ir nesu pradėtas, ir nėra nieko sulyginamo su Manimi.

Alacho Pasiuntinys meldėsi al-Hudaybiyah‘e už mus ryte po lietingos nakties. Kai Pranašas baigė, atsisuko į žmones ir tarė: Ar žinote, ką pasakė Viešpats? Jie pasakė: Alachas ir jo Pasiuntinys žino geriausiai. Jis pasakė: Šį rytą vienas mano tarnų įtikėjo Manimi ir vienas liovėsi tikėjęs. Nes tam, kuris sakė: Mums davė lietų Alacho gerumu ir malone, tas tikintysis yra Manimi, o netikintysis žvaigždėmis²⁾, ir tam, kuris sakė: Mums davė lietų tokia tai žvaigždė, tasai yra netikintis Manimi ir tikintis žvaigždėmis.

H. 4. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Adomo sūnūs plūdo Laiko [staigmenas]; Aš esu Laikas, mano rankose diena ir naktis³⁾.

H. 5. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Esu save užtikrinantis ir man nereikia giminaičių, Taip tasai, kuris padaro kokį veiksmą kito naudai, kaip ir Mano, tą veiksmą Aš pasmerksiu tam kurį jis sieja su Manimi.

H. 6. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad girdėjo, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Pirmuoju, kuriam nuosprendis bus pareikštas Prisikėlimo dieną, bus miręs kankiniu. Jis bus atvestas ir Alachas parodys jam savo malones ir jis apie jas sužinos. [Visagalis] sakys: Ir ką padarei dėl jų? Jis sakys: Aš koviausi už tave tol, kol miriau kankinio mirtimi. Jis sakys: Melavai, bet koveisi, - ir taip galima pasakyti [apie tave]: Jis drąsus. Ir taip buvo pasakyta. Tada liepta jam perrėžti veidą durklu ir jis įmestas į Pragaro ugnį. [Kitu] bus tas, kuris studijavo [religines] žinias, mokė jų ir deklamavo Koraną. Jis bus atvestas ir Alachas parodys jam savo malones ir jis apie jas sužinos. [Visagalis] sakys: Ir ką padarei dėl jų? Jis sakys: Studijavau [religines] žinias, mokiau jų ir deklamavau Koraną. Jis sakys: Melavai, bet studijavai [religines] žinias, - ir taip galima pasakyti [apie tave]: Jis išsimokslinęs. Ir deklamavai Koraną, - ir taip galima pasakyti [apie tave]: Jis deklamuotojas. Ir taip buvo pasakyta. Tada liepta jam perrėžti veidą durklu ir jis įmestas į Pragaro ugnį. [Dar kitu] bus tasai, kurį Alachas padarė turtingu ir kuriam Jis suteikė visas turtų rūšis. Jis bus atvestas ir Alachas parodys jam savo malones ir jis apie jas sužinos. [Visagalis] sakys: Ir ką padarei dėl jų? Jis sakys: Aš nepalikau kelio, dėl kurio tau patiko, kad būtų leidžiami pinigai, neleidžiant jų dėl Tavęs. Jis sakys: Melavai, bet darei taip, kad galima pasakyti [apie tave]: Jis atvirarankis. Ir taip buvo pasakyta. Tada liepta jam perrėžti veidą durklu ir jis įmestas į Pragaro ugnį.

H. 7. Pagal Uqbah ibn Amir, sakiusiu, kad girdėjo, kaip Alacho Pasiuntinys sakė:

Jūsų Viešpačiui patinka piemuo, kuris kalno uolos viršūnėje, meldžia ir meldžiasi. Tada Alachas sako: Pažvelkite į šį Mano tarną, mes meldžia ir meldžiasi; jis pagarbioje Mano baimėje. Aš atleidžiu Mano tarnui [jo nuodėmes] ir įleidžiu jį į Rojų.

Malda tūlo, kuris jos metu neištarė Korano esmės⁴⁾, yra netikusi (ir jis žodį pakartojo triskart), nepakankama. Kažkas pasakė Abu Hurayrah'ui: Net jei esam už imamo? ⁵⁾ Jis pasakė: Tark sau, nes Aš girdėjau, kad Pranašas sakė: Alachas sakė: Padalinau maldą tarp Savęs ir Mano tarno į dvi puses ir Mano tarnas turės, ko prašo. Kai tarnas taria: Al-hamdu lillahi rabbi l- alamin⁶⁾, Alachas sako: Mano tarnas meldžiasi Man. Ir kai jis taria: Ar-rahmani r- rahim⁷⁾, Alachas sako: Mano tarnas giria Mane, ir kai jis taria: Malihi yawmi d- din⁸⁾, Alachas sako: Mano tarnas šlovina Mane - ir viena proga Jis pasakė: Mano tarnas pakluso mano valdžiai. Ir kai jis sako: Iyyaka na budu wa iyyaka nasta in⁹⁾, Jis sako: Tai tarp Manęs ir Mano tarno, ir Mano tarnas turės, ko prašo. Ir kai jis sako: Ibhina s-sirata l-mustaqim, siratal lahnina an amta alayhim ghayril-maghdubi alaihim wa la d-dallin¹⁰⁾, Jis sako: Tai mano tarnui, ir Mano tarnas turės, ko prašo.

H. 9. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Svarbiausia iš veiksmų, pagal kurias Alacho tarnas atsiskaitys Teismo dieną, bus jo maldos. Jei jos bus tinkamos, jis klestės ir jam pasiseks, o jei jos tebus trokštamos, jam nepasiseks ir jis kęs. Jei kas nors netinkama jo privalomose maldose, Viešpats pasakys: Pažiūrėkim ar Mano tarnas turi kokių papildomų maldų, kuriomis galėtų būti padengta tai, kad netinkama jo būtinose maldose. Tada likusieji veiksmai bus vertinami panašiai.

H. 10. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Pasninkas yra Mano ir aš apdovanoju už jį. [Žmogus] dėl manęs susilaiko nuo lytinės aistros, maisto ir gėrimo. Pasninkas yra tarsi skydas ir pasninkaujantis turi du džiugius dalykus: džaiugiasi, kai baigiasi pasninkas ir džiaugiasi, kai susitinka su Viešpačiu. Pasikeitimas burnos kvapo nuo pasninko yra geriau Alachui nei muskuso kvapas.

H. 11. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Žmogus, buvęs prieš jus, buvo pašauktas. Nieko gero nebuvo rasta dėl jo išskyrus, kad jis darė sandorius su žmonėmis ir būdamas geras galėjo liepti tarnams atleisti žmogui [skolų mokėjimą], patekusiam į sunkią padėtį. Jis [Pranašas] sakė, kad Alachas sakė: Jūs vertesni nei tie [esantys dosnūs]. Atleiskime jam.

Aš buvau su Alacho Pasiuntiniu, kai pas jį atėjo dviese: vienas jų skundėsi skurdu, kitas skundėsi plėšikavimu. Alacho Pasiuntinys tarė: Kas dėl plėšikavimo, bus trumpas laikas, kai karavanas galės išvykti iš Mekos be apsaugos. Kas dėl skurdo, Valanda [t.y. Paskutinio Teismo diena] neateis anksčiau nei kuris jūsų dalins labdarą tol, kol neras, kas ją paima iš jo. Tada¹¹⁾ vienas jūsų tikrai stos prieš Alachą, nebus tarpininko tarp to ir Jo, nei vertėjo, kad išverstų jam. Tada Jis tars tam: Ar atsinešei turtus? Tas sakys: taip. Tada Jis sakys: Ar nesiunčiau jums pasiuntinio? Ir tasai sakys: Taip. Tada pasai pažvelgs į dešinę ir nematys nieko, tik Pragaro ugnį, pažvelgs į kairę ir nematys nieko tik pragaro ugnį, tad kiekvienas apginkime save nuo Pragaro ugnies, net jei ji būtų tik pusę laiko - ir jei jis neras jos, tada su maloniu žodžiu.

^*) Hadisas („naujas“ arba „pokalbis“, „perdavimas“) - Pranašo Mahometo pasakymas kokiu nors klausimu ar jo veiksmas. Jie iš principo praplečia (ir paaiškina) Koraną (pvz., Koranas nurodo, kad reikia atlikti „patepimą“, o chadisai paaiškina, kaip tai padaryti). Chadisų visuma sudaro Suną, vieną iš šariato pagrindų (daugiau žr. apie chadisų terminiją).
Chadisai imti naudoti dar tebegyvenant Mahometui. Kiekvienas chadisas privalo turėti nepertraukiamą perdavėjų [isnad] grandinę, t.y. visų asmenų iki betarpiško liudininko išvardijimą. Tikrinant chadiso patikimumą buvo tikrinamos perdavėjų biografijos – jei jo atmintis buvo prasta ar jis buvo laikomas negarbingu, chadiso patikimumas būdavo silpnesnis.
Al-kudsi (šventieji) hadisai laikomi Dievo žodžiais, išsakyti paties Mahometo; nuo Korano jie skiriasi tuo, kad buvo „perteikti Mahometo žodžiais“, kai Koranas yra „tiesioginiai Dievo žodžiai“. Anot al-Kari, juos galima skaityti be ritualinio apsiplovimo ir jie nenaudojami maldose. Tradiciškai į rinkinius įtraukiama 40 kudsi hadisų.
Autoritetingiausiu muchadisu laikomas imamas al-Buchari, į savo rinkinį įtraukęs tik 1% (7400) nagrinėtų chadisų. Skaitykite 40 an-Navavi chadisų ir 40-mt šventųjų chadisų.

^**) al-Džurdžani - pagal pateiktą data vienareikšmiškai nustatyti asmenį nepavyksta. Pagal kitus požymius (vardą, minimą veikalą) artimesnis pirmasis, dėl visa ko, pateikiame ir alternatyvą – beje, buvo ir daugiau asmenų al-Džurdžani vardu.

Ali ibn Mohammed al-Džurdžani (1339-1414) – persų matematikas, astronomas, gramatikas ir teologas (žinomas kaip as-Sayyd aš-Šarif). Keliavo po Vidurinės Azijos miestus; 35 m. amžiaus atvyko į Širazą, o 1387 m. jį užgrobus Timūrui, persikėlė į Samarkandą, kur gyveno 20 m. Žinomas al-Idži „Mavakif“ komentarais bei filosofinių terminų žodynu „at-Tarifat“. Taip pat parašė komentarus al-Čagmini astronominiam traktatui, Nasir al-Din Tusi „Euklido išdėstymui“, as-Sidžavandi traktatui apie paveldėjimo padalijimą.

Ibn Adi al-Džurdani (890-976) – persų hadisologas. Keliavo po Vidurinę Aziją mokydamas pas iškilius imamus. Nebuvo stiprus arabų kalboje, tačiau gerai gaudėsi hadisuose ir parašė kelis jiems skirtus traktatus.

²⁾ Arabai iki islamo tikėjo, kad lietų sukelia žvaigždžių judėjimas. Čia atkreipiamas dėmesys, kad visų gamtos reiškinių priežastis yra Alachas, turis tvarko visus reikalus.

³⁾ Kadangi Visagalis yra visų dalykų tvarkytojas, keiksnoti nesėkmes, kurios yra Laiko dalis, yra ir keiksnoti prieš Jį.

⁵⁾ t.y. stovint už imamo ir klausant, kaip jis deklamuoja Surat al-Fatihah;

¹⁰⁾ Vesk mus į teisingą kelią, kelią tų, kuriems suteiki dovanas, o ne tų, ant kurių pyksti, ir ne tų, kurie nuklydo.