Koranas. Dana Medinoje*) (xvii skyrius)

Gailestingojo ir mielaširdingojo Dievo vardu

1. Garbė tam, kuris savo tarną pernešė naktį1 iš šventosios Mekos šventyklos į tolimąją Jeruzalės šventyklą, kurio metu pašlovinome savo stebuklų regėjimus. Dievas girdi ir regi viską.

2. Mozei įdavėme Įstatymų knygą ir jį padarėme visų Izraelio vaikų vadu. Neieškokite, sakėme jiems, kito globėjo be Manęs.

3. O palikuonys tų, kuriuos plukdėme arkoje Nojaus! jis buvo pavyzdingas tarnas.

4. Knygoje atskleidėme Izraelio vaikams tokią lemtį: jūs dukart žemėje tversite neteisybę2 ir būsite apimti savo beribio garbės troškimo.

5. Kai atėjo pirmojo pagrasinimo įvykdymo laikas, mes pasiuntėme prieš savo tarnus baisios jėgos žmones3; jie praniko iki mūsų šventyklos vidaus ir pranašystė išsipildė.

6. Vėliau suteikėme jiems sėkmę ir pergalę prieš juos ir pagausinome savo ir savo vaikų turtus; jus padarėme gausia tauta.

7. Pasakėme jums: Jei darote gera, tai darote sau; jei darote bloga, tai darote sau. Kai atėjo metas antram grasinimui, pasiuntėme priešus, kad jus engtų, kad įeitų į jūsų šventyklą, kaip kad praniko pirmą kartą, ir viską sugriautų4.

8. Galbūt, Dievas pasigailės jūsų; bet jei grįšite prie savų nusidėjimų, mes irgi grįšime prie savo bausmių. Mes skyrėme pragarą būti kalėjimu netikratikiams.

9. Tikrų tikriausiai, šis Koranas veda jus tiesiausiu keliu; jis skelbia laimę tikintiesiems.

10. Kurie daro gerus darbus, gaus didžiausią apdovanojimą.

11. Parengėme baisią nuobaudą netikrintiems būsimu gyvenimu.

12. Žmogus duoda įžadus, kad gautų bloga, tarsi darytų gavimui to, kas gera. Žmogus savo prigimtini nuodėmingas.

13. Iš nakties ir dienos sutvėrėme du mūsų galios šviesulius: sunaikinome nakties šviesulį5 ir padarėme regimu dienos šviesulį, kad stengtumėtės gauti Dievo malonės vaisius, kad žinotumėte metų skaičių ir jų aprašymus6. Mes nustatėme aiškų atskyrimą visuose dalykuose.

14. Kiekvienam žmogui prie kaklo pririšome paukštį7. Prisikėlimo dieną jam parodysime knygą, kuri bus atversta.

15. Skaityk savo knygoje, liepsime tada jam,; pakaks, kad pats atsiskaitysi šiandien.

16. Kas eis tiesiu keliu, tas eis juo sau; kas klys, tas klys savo žūčiai. Bet kuri siela, saistoma lemties, neperduos jos jokiai kitai. Niekada nebaudėme, prieš tai į tautą nepasiuntę pranašo.

17. Kai norėjome sunaikinti bendruomenę, tada savo nurodymus nukreipdavome į turtinguosius; tačiau jie elgdavosi nusikalstamai. Nuosprendis būdavo paskelbiamas ir mes juos išnaikindavome.

18. Kiek tautų po Nojaus mes išnaikinome! Pakanka, kad tavo Viešpats mato ir žino savo tarnų nuodėmes.

19. Kas prisirišęs prie šio trumpalaikio pasaulio, tam netrukus suteikiame šiame pasaulyje; tada jam parengiame pragarą; ten jis degs, apgaubtas gėdos ir nesulaukdamas jokios pagalbos.

20. Kas trokšta būsimo gyvenimo, stengiasi jį pasiekti ir yra tikintis, to pastangos bus malonios Dievui.

21. Mes Viešpaties dovanas pratęsime tuo ir šituo. Tavo Viešpaties dovanų nebus atsakyta nė vienam.

22. Pažvelk, kaip mes iškėlėme vienus virš kitų šio pasaulio malonėse; tačiau būsimame gyvenime dydžiai aukštesni ir pranašumai didesni.

23. Neturėk kitų dievų greta Dievo; nes patirsi gėdą ir panieką.

24. Dievas prisako nesilenkti niekam, išskyrus Jį, gerai elgtis su tėvu ir motina, nors ir vieną ar abudu kankintų senatvė ir jie liktų su jumis. Venk parodyti panieką jiems8. Kalbėk su jais pagarbiai.

25. Būk nuolankus jiems ir kuklus9; ir melskis Dievui taip: Viešpatie, pasigailėk jų, kaip jie gailėjosi manęs, kai auklėjo vaikystėje.

26. Dienas geriau už visus žino mūsų širdžių gelmes; jis žino, ar jūs teisingi.

27. Jis atlaidus tiems, kurie grįžta pas Jį.

28. Atlygink artimui, kas priklauso, kaip ir vargšui bei keliaujančiam, ir nebūk išlaidus.

29. Išlaidavimas šėtono draugas. Šėtonas buvo nedėkingas savo Viešpačiui.

30. Jei nuo savęs atitolini tuos, kuriems reikia pagalbos, melsdami Viešpatį malonės, kurią tikisi gauti, tai bent kalbėk su jais mandagiai.

31. Neuždenk ranka kaklo ir neatidenk jo iki galo10, bijodamas, kad sulauksi priekaištų ar nuskursti.

32. Dievas tai pilsto savo dovanas dosnia ranka tiems, kuriems nori, tai susilaiko. Jis žino savo tarnų padėtį ir regi juos.

33. Nežudyk savo vaikų, baimindamasis skurdo; išmaitinsim juos kaip ir jus. Nužudymas yra baisi nuodėmė.

34. Venkite paleistuvavimo, nes tai bjaurastis ir blogas poelgis.

35. Nežudykite jokio žmogaus, nes Dievas uždraudė jums tai daryti be teisios priežasties11; nužudytojo atžvilgiu tai neteisinga, tuo valdžia atiduodame jo artimam12; tačiau kad tasai neperžengtų ribos13, už jį atkeršyta; nes tam jau duotas atpildas pagal įstatymą.

36. Nelieskite našlaičių turto, nebent tik su pagirtinu tikslu jį pagausinti, kol jie dar nesulaukė tinkamo amžiaus. Laikykitės savo pareigų, nes už jas bus pareikalauta atsiskaityti.

37. Kai seikėjate, pripildykite saiką. Sverkite teisingais svarčiais. Tai kainuoja brangiau ir geriau paskutinei pabaigai.

38. Nepersekiokite, ko nepažįstate14. Dėl klausos, regėjimo ir širdies visame tame reikės atsiskaityti. Jums reikės atsiskaityti už viską.

39. Nevaikščiok žeme pasikėlęs; nesugebėsi perskelti jos perpus ir sulyginti kalnų aukščių.

40. Visa tai kvaila ir niekinga Dievui.

41. Štai ką dievas atskleidė išminties galia. Tuo labiau nedėk vilčių į kitus dievus greta Dievo; nes būsi gėdingai ir su panieka numestas į pragarą.

42. Ar atsitiktinai pasirinks jus Dievas sūnumis, ar paims mergaites angelais? Šituo tariate baisius žodžius.

43. Šiame Korane išdėstėme nurodymus, kad žmonės pamąstytų; tačiau jis ti padidino jūsų paklydimą.

44. Sakyk jiems: jei greta Dievo būtų kiti dievai, kaip sakote, tai tie dievai tikrai būtų panorę atkovoti sostą iš jo valdytojo.

45. Šlovė Dievui! Jis iškeltas labai aukštai aukščiau už tą priekaištavimą.

46. Septyni dangūs ir visa, kas juose yra, kaip ir žemė šlovinanti Jį. Nėra daikto, kuris nešlovintų Jo; tačiau jūs nesuprantate jų giesmių. Dievas myli žmones ir yra kantrus.

47. Kai skaitai Koraną, tai užkabinam užuolaidą tarp tavęs ir netikinčių ateitimi.

48. Mes apklojame širdis jų dėklais, kad jie nesuprastų. Ant ausų mes užmetame raiščius.

49. Kai Korane ištari Vienintelio Dievo vardą, tai jie pasisuka nugara, kad pasibjaurėdami bėgtų.

50. Mes žinome, kad kas bebūtų, su kokia nuostata netikintieji klausytų, atėję tavęs klausyti, kai šnibždasi, kai pagaliau negarbieji kalba vienas kitam: šiame žmoguje sekate apžavėtą.

51. Matai, su kuo jie tave lygina; tačiau jie suklydime ir negali rasti kelio.

52. Jie sako: Argi tapę kaulais ir dulkėmis, mes prisikelsime kitu pavidalu?

53. Pasakyk jiems: Taip, net jei būtumėte akmeniu ar kitu daiktu, kuris jūsų protui atrodo neįmanomu. Jie atsakys: Kas mums lieps grįžti į gyvenimą? Sakyk: Tasai, kuris sutvėrė jus pirmą kartą. Tada jie pakraipys galvą ir paklaus: Kada tai bus? Sakyk: tai gali būti greitai.

54. Tada, kai Dievas pašauks jus iš kapų ir jam atsakinėsite, jį šlovindami Jį; tai jums pasirodys, kad gyvenote labai trumpai.

55. pasakyk savo tarnams, kad kalbėtų ramiai; nes šėtonas gali tarp jų pasėti nesantaiką. Šėtonas užkietėjęs žmogaus priešas.

56. Jūsų Viešpats žino jus, ir jei panorės, tai parodys savo malonę. Jei panorės, nubaus jus. Mes nesiuntėme tavęs, o Mahomete, būti jų globėju.

57.tavo Viesšpats daro geriau už bet kurį, esantį danguje ir žemėje. Mes iškėlėme pranašus vieną virš kito ir Dovydui davėme Psalmes.

58. Sakyk: šaukitės į pagalbą tuos, kuriuos įsivaizduojate dievais, išskyrus Jį, ir pamatysite, kad jie negali nei išvaduoti iš blogio, nei padėti jo išvengti.

59. Tie, kuriuos ugningai kviečiate, trokšta priartėti prie Viešpaties kuo arčiau; jie laukia Jo malonės ir bijo Jo bausmės; nes tavo Viešpaties bausmė baisi15.

60. Nebus bendruomenės, kurios nesunaikins prisikėlimo dieną16 ar kurios nenubaus baisia bausme. Tai parašyta amžinojoje knygoje.

61. Niekas nebūtų sutrukdę mums pasiųsti tave su stebuklų valdžia, jei kadaise tautos nebūtų laikę pirmtakus apgavikais. Nors leidome aiškiai matyti temuditams kupranugarę, tai buvo perspėjimas; ir vis tik jie pasityčiojo iš jos. Mes pranašus su stebuklais siunčiame tik gąsdinimui.

62. Prisimink kaip sakėme: Dievas supa žmones iš visų pusių. Mes tau parodėme viziją, leidome tau pamatyti tą Korane prakeiktą medį17, kad tik į žmonių tarpą įmestumėm barnių sėklą. Mes juos išgąsdinome, tačiau tai tik padidino jų didelį sumišimą.

63. Mes tarėm angelams: išsitieskite prieš Adomą. Ir visi išsitiesė, išskyrus vieną Eblisą. Ar išsitiesiu, sakė jis, prieš tavo kūrinį iš žiedo.

64. O tada pasakė Dievui: Pažvelk į tą, kurį pagerbei labiau už mane; tikėtina, kad jei duosi man laiko nuo šiandien iki sekmadienio, aš sunaikinsiu visą jo giminę, išskyrus nedidelį kiekį.

65. Eik šalin. Žmonėms, sekantiems tave ir tau, visiems jums bus atpildo pragaras, atpildas už nusidėjimus.

66. Pritrauk ką nori savo balsu; pulk juos savo raiteliais ir pėstininkais18; būk jiems draugu turtais ir vaikais ir žarstyk jiems pažadus (tik šėtonas moka dalinti pažadus žmonių apakinimui).

67. Tačiau mano ištikimiems tarnams neturėsi jokios valdžios; ir jie turės patikimą globėją – savo Viešpatį.

68. Tas Viešpats liepia laivams plaukti skersai jūrą, kad surastumėte jo dosnumo dovanas. Jis kilniaširdis jums.

69. Kai jūroje jus užklumpa nelaimė, kurių šaukiatės, tie neatsiranda. Ten tik vienas Dievas. Bet kai išsigelbstite ir pasiekiate tvirtą žemę, tai pasitraukiate nuo Jo. Iš tikro, žmogus nedėkingas.

70. Ar esate tikri, kad nepalieps jis kuriai nors žemės vietai, prasivėrusiai po jūsų kojomis, praryti jus arba nepasiųs prieš jus audros, kuri palaidos jus smėlyje, kad nerasite globėjo?

71. Ar esate tikri, kad nenuves jis kitą kartą jūsų į jūrą ir nepasiųs prieš jus stiprios vėtros, kuri nuskandins jus kaip kerštas už jūsų netikėjimą. Tada nerasite jokio globėjo.

72. Mes pašlovinome Adomo vaikus. Mes nešiojome juos žeme ir jūromis; davėme skanius valgius ir suteikėme didelį pranašumą prieš daugybę mūsų tvarinių.

73. Tada, kai mes pašauksime pasirodyti mums visas tautas su jų vadais, tie, kurie paduos savo knygą į dešinę ranką, perskaitys tą knygą19 ir nebus nuskriaustas jų nė vienas plaukelis.

74. Kas aklas šiame pasaulyje, tokiu bus ir tame ir bus labai suklaidintas ir labai tolimas nuo kelio.

75. Vos netikratikiai nenutolino tavęs nuo to, ką tau apreiškėme, ir neprivertė tavęs pripažinti mus davus kitokius atskleidimus. O! tada būtų jie į tave žvelgę kaip į draugą.

76. Jei nebūtumėm sustiprinę tavo tikėjimo, būtum atsitraukęs, nes jau linkai prie jų.

77. Tada būtų privertę tave išbandyti nelaimes gyvenime ir po mirties, ir būtum neradęs Mumyse pagalbos.

78. Netikratikiai, kad tave išvytų, vos neprivertė tavęs palikti šią šalį. O! tada jie neilgai tau pasišalinus būtų ten gyvenę.

79. Tai kelias, kuriuo ėjo iki tavęs siųsti apaštalai. Tu būtum nesugebėjęs rasti prieštaravimų mūsų padavimuose20.

80. Melskis, kai saulė leidžiasi prieš ateinant nakties tamsai. Skaityk taipogi dienai auštant; skaitymas aušros metu matomas21.

81. O naktį savo budrumą skirk maldai. Tai bus tau papildomu reikalu. Gsalbūt, Dievas už tą budrumą tave pakylės į šlovingą vietą22.

82. Sakyk: Viešpatie, leisk man įeiti garbingu įėjimu ir leis išeiti garbingu išėjimu23; ir suteik man patikimą globą.

83. Dar sakyk: Apsireiškė tiesa ir dingo melas; melui lemta išnykti.

84. Koranu pasiuntėme išgydymą ir mielaširdingumą tikintiesiems. Netikratikiams jis tik padės sunaikinimo pabaigą.

85. Kai žmogui padarome kokį nors gerą darbą, tai jis nusisuka nuo mūsų ir lieka suklydimuose. Kai jį paliečia nelaimė, jis atsipeikėja.

86. Sakyk: Kiekvienas elgiasi savaip, tačiau Dievas žino, kas eina teisingu keliu.

87. Jie tavęs klaus apie dvasios24) prigimtį. Pasakyk jiems: Dvasia sutverta Dievo nurodymu; bet tik nedaugelis mūsų turi pažinimą.

88. Jei būtume panorę, galėjome nepateikti tai, kas tai atskleista; ir būtum neradęs nieko, kas už tave būtų laidavęs mums.

89. Išskyrus malonę, kurią gauni iš Dievo. Iš tikro Dievo dosnumas tau milžiniškas.

90. Sakyk: Jei žmonės ir genijai apsijungtų kažko panašaus į Koraną sukūrimui, tai nesukurtų nieko, nors padėtų vieni kitiems.

91. Mes paskleidėme šiame Korane visokio tipų priežodžius žmonių pamokymui; tačiau žmonės atsisakė visko, išskyrus nežinojimą.

92. Jie sakys: Mes nepatikėsim tavimi, jei žemėje neatversi gyvojo vandens šaltinio.

93. Arba, jei turint palmėmis ir vynuogėmis apsodintą sodą, neliepsi trykšti šaltiniams to sodo viduryje.

94. Arba, jei nenukris iš dangaus nuolauža, arba jei neatvesi Dievo ir angelų, kaip tavo žodžių patvirtintojų.

95. Arba, jei neturėsi paauksuoto namo, arba jei neužlipsi į dangų kopėčiomis; tuo labiau nepatikėsim tavimi, kad buvojai ten, kol neliepsi iš ten pasirodyti knygai, kurią visi galėtumėm skaityti. Atsakyk jiems: mano Viešpaties šlove! 25) Kas gi aš, jei ne žmogus ir pasiuntinys?

96. Kas trukdo žmonėms tikėti, kai jiems apsireiškė mokymas apie kryptį? Tai todėl, kad jie kalba: Ar būtų Dievas siuntęs žmogų savo apaštalu?

97. Pasakyk jiems: Jei angelai vaikščiotų žeme ir joje gyventų, tai apaštalu būtume siuntę angelą.

98. Pasakyk jiems: Dievas bus pakankamas liudininkas tarp manęs ir jūsų, nes jis nustato tarnų veiksmus ir regi juos.

99. Teisingai nukreiptas tik tas, kurį nukreipia Dievas; ką suklaidina Dievas, tas neras globėjo išskyrus Jį. Prisikėlimo dieną mes surinksime visus, kritusius veidu žemyn, aklus, nebylius ir kurčius. Pragaras bus jų buveine; mes vėl pakursim jo ugnį, kai ji užges.

100. Toks bus atpildas tiems, kurie netikėjo mūsų stebuklais ir turėjo įprotį sakyti: Kai virsime kaulais ir dulkėmis, ar prisikelsime nauja išvaizda?

101. Ar jie nemato, kad Dievas, sutvėręs dangų ir žemę, gali sutverti ir į juos panašius kūnus. Jis nustatė jiems ribą; tame nėra abejonės; tačiau netikintieji atsisako visko, išskyrus nežinojimo.

102. Pasakyk jiems: Jei turėtumėte Dievo mielaširdingumo turtus, tai slėptumėte juos, kad neiššvaistytumėte. Iš tikro žmogus yra gobšus.

103. Mes aiškiai parodėme Mozei devynis stebuklus; geriau paklausk Izraelio vaikų. Kai Mozė prisistatė Faraonui, šis jam pasakė: Laikau, Moze, kad tu apžavų valdžioje.

104. Tu gerai žinai, atsakė Mozė, kad Dievas, dangaus ir žemės Viešpats mums siunčia šiuos aiškius ženklus; Aš laikai, Faraone, kad tu nulemtas pražūčiai.

105. Faraonas norėjo juos išvyti iš šalies, o mes paskandinome jį ir visus jį sekusius.

106. Tada tarėme Izraelio vaikams: Gyvenkite šioje šalyje, o kai ateis būsimo gyvenimo pabaiga, mes visus jus surinksime į draugę. Mes tikrai jums davėme Koraną, jis tikrai apreikštas. O tave, o Mahometai, mes pasiuntėme tik pamokslauti ir perspėti.

107. Mes suskirstėme Koraną į skyrius, kad jį skaitytum žmonėms po nedaug. Mes tikrai apreiškėme iš aukščiau jį.

108. Tark jiems: Tikėkite juo ar netikėkite – vis vien. Kam duotas pažinimas iš anksčiau, tie išsitiesia ir krenta veidu prie žemės, jam skaitant jo eilutes. Šlovė Dievui! Šaukia jie. Dievo pažadai išsipildė.

109. Jie krenta veidu žemyn, rauda ir jų nuolankumas tik auga.

110. Šaukitės Dievo arba šaukitės Mielaširdingojo26), kokiu vardu jį bevadintų, Jam priklauso geriausi vardai. Nesimelsk nei per garsiai, nei per tyliai. Ieškok vidurio.

111. Sakyk: šlovė dievui, neturinčiam nei sūnų, nei galios dalyvių. Nėra globėjo, besirūpinančio Jo apsaugojimu nuo pralaimėjimo. Šlovink Dievą, skelbdamas Jo didybę.


Paaiškinimai

*) Medina, žr apie Mediną...

1 Šiame skyriuje pasakojama apie Mahometo kelionę oru iš Mekos į Jeruzalę, o tada per septynis dangus prie Dievo sosto. Per dangaus šalis ją atliko angelas Gabrielius sparnuota būtybe Boraku, kuris pagal legendas turėjo moters galvą, žirgo kūną ir povo uodegą. Pirmaisiais islamo metais daug ginčijosi dėl tos kelionės tikrumo: vieni tvirtino, kad tai tebuvo vizija, kiti – kad keliauta kūniškai. Pirma nuomonė rėmėsi Mahometo palydovu Moavu (vėliau kalifu), visada laikiusiu tai vizija, ir Mahometo žmona Aiši, tvirtinusiai, kad Mahometas visada nakvojo namuose. Tačiau dėl kai kurių grupių, pvz., šiitų nepalankumo tiems asmenims, ėmė plisti ir priešingos nuomonės. Tad dabar labiausiai paplitęs tikėjimas, kad tai buvo kūniška kelionė, - beje, priduriama, kad ji įvyko taip greitai, kad grįžęs Mahometas pastebėjo, kad jo vieta dar neatvėsusi, o puodelis su verdančiu vandeniu tebėra pilnas, nors prieš išvykstant vanduo jame buvo beužverdąs.

2 Jais laikoma a) Izajo nužudymas ir Jeremijo įkalinimas, vėliau Zacharijo mirtis, Hagijo (Jono Krikštytojo) ir suokalbis prieš Jėzų.

3 Pagal komentatorius, nekreipiančius dėmesio į kitų tautų chronologiją, tai siejama su filistiniečiu Džalutu (Golianu), arba Navuchodonosoru, arba Sancheribu; o ir aplamai visais dievo bausmės įrankiais.

4 Antrąja bausme laikomas Antiocho Epifano Judėjos užkariavimas arba romėnų Jeruzalės sugriovimas.

5 Šis nakties tamsą apibūdinantis išsireiškimas taip paaiškinamas: pradžioje Dievas sutvėrė Mėnulį, spindintį kaip Saulė, tačiau vėliau paliepė angelui Gabrieliui perbraukti sparnu per jo paviršių.

6 Diena žmogui duota laimikiui, prekybai ir pan. dalykams, o taip pat laiko skaičiavimui.

7 Išsireiškimas, apibūdinantis žmogaus lemtį; paimtas iš senovės arabų tikėjimų ir išsireiškimų.

8 Pažodžiui: sakyti jiems „Fui!"

9 Pažodžiui: nuleisk prieš juos savo nuolankumo sparną.

10 Nebūk nei gobšus, nei išlaidus.

11 Negalima žudyti žmogaus, išskyrus nužudymą, tikėjimo išdavystę ar paleistuvavimą. Tiesą, dėl paskutinio atvejo tebesiginčijama.

12 Žodžiu „artimas" išverstas "veli", kurio pirminė reikšmė yra globėjas ir globojamasis, sąjungininkas ir šventasis (artimas Dievui); valdžia suprantama teisė gauti pasitenkinimą už nužudymą, kraujo kaina.

13 Šie žodžiai turi plačią prasmę. Žodžiai, kad nebūtų peržengta riba, gali reikšti, kad žudikas žudydamas susilaiko nuo žiaurumo arba keršydamas neišplečia keršto šeimai. Žodžiai: ‚už jį atkeršyta' gali būti taikoma tiek žudikai, kuris gailisi dėl nusikaltimo, arba nužudytajam, kurio naudai išsakyta ši taisyklė. Žodis mansur reiškia nugalėjusį, Dievo atkeršytą. Šio išsireiškimo prasmė tokia: kad aukos artimasis neperžengtų griežto teisingumo žudiko atžvilgiu ribos, nes tasai atkeršys savo ruožtu.

14 Šiuos žodžius aiškina taip: nelėk dėl niekų, tau niekuo nereiškiančių; arba nieko nekaltink nusikaltimu, jei tam neįgavai teisės.

15 Aišku, kad čia kalbama apie krikščionių šventųjų ir Jėzaus Kristaus garbinimą.

16 Čia kalbama apie nusikalstamas bendruomenes.

17 Čia kalbama apie nužengimą iš dangaus, kuriuo ir įvardijamas šis skyrius ir kurį musulmonai laiko tikrai įvykusiu. Prakeiktas medis yra Zakumas.

18 Patarlė vietoje: viskas tavo jėgomis.

19 Knyga, kurioje surašyti visi žmogaus darbai.

20 Sonnet, suna verčiama įprotis, įpratimas arba padavimas ir gali būti suprasta prasme kaip „kelias".

21 T.y., atliekamas esant liudininkams. Liudininkais suprantami angelai.

22 T.y., žmonės, atsiduodantys dvasinei nuotaikai nakties budrumo metu, gali gauti Dievo apreiškimus. Žodžiu mekam suprantama Dievui artima vieta.

23 Čia suprantama malda Dievui, kad duotų trokštamą mirtį ir prisikėlimą; galbūt, kalbama apie patį Mahometą, meldžiančiam laisvo įėjimo į Meką ir galimybės išeiti iš jos laisvam.

24) Arba žmogaus sielos, arba angelą Gabrielių, vadinamą Dievo dvasia. Žodis rug labiau tinka dvasiai įvardinti. Tuo tarpu kvapui (kvėpavimui) sąryšyje su žmonių ir gyvūnų gyvenimu labiau tinka žodis nafs.

25) T.y., prisiekiu.

26) Anot aiškintojų, kai pagonys išgirdo kreipinius Mahometo maldoje ija Allach! ija ragman!, jie priekaištavo jam dėl kreipimosi į du dievus, kai pats sakė, nesilenkite dviem dievams.

Šiitai Korane
Pranašas Mahometas
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Šiitai, sufijai ir kiti
Sukantis aplink sufizmo pavadinimą
Islamas: Laisva valia ir determinizmas
Asasinai, šiitai-izmailitai
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Jėzus Kristus musulmonams
Kas dėbtelėjo į akląjį?
Izmailizmo istorija
Musulmonų brolijos
Kaaba Mekoje
Kas Saulė, o kas Mėnulis?
40 an-Navavi chadisų
Pranašų nenuodėmingumas
Adomo nuopuolis
Filosofijos puslapis
Religijos sritis