Naktį didysis Vedų dievas Varuna
laiko pasaulio medį milžiniškos Asvatha pavidalu, - žemyn viršūne ir šaknimis į viršų. Tai
Neišmatuojamose platybėse valdovas Varuna, vadovaudamasis tyru protu, apvertė [pritvirtino] medžio stupą [RtuftS];
jos [šakos] nukreiptos žemyn. Ar jų spinduliai suras prieglobstį mumyse?
(Rigveda, 1.24.7)
Tačiau ką jis atspindi? Ar tai reiškia, kad nakties metu po mumis esantis pasaulis atsiranda virš mūsų? Lyg žemė pasisuktų apie savo horizontalią ašį. Kad ir kaip keista, bet panašus įvaizdis aptiktas ir Danijos kapuose, kai atkastame antkapyje buvo surastas medis viršūne žemyn.
Senovės žmonės gerai žinojo, kad žvaigždės, kaip ir saulė ar Mėnulis, dangaus skliautu juda iš rytų į vakarus. O taip pat, kad apie Šiaurės polių (kur šiuo metu žiba Šiaurinė) visos žvaigždės juda ratu prieš laikrodžio rodyklę (į šiaurę nuo Delio Šiaurinė yra 28o virš horizonto).
Indo-iraniečiai buvo pašalinę šiaurės kryptį: jei rytai - priekis; vakarai - užpakalis; pietūs - dešinėje, tai šiaurė - VIRŠUJE (Vedose 'ut-tara' - pažodžiui 'viršutinėje dalyje'; Avestoje - 'upara', o vidurio Persijoje - 'brg').
Viršuje naktiniame danguje yra ir kitas keistas objektas, - bent jau mitologijoje: Taip
Varuna išpylė statinaitę [kosa], apversdamas lanku (viršum) žemyn,
virš žemės, dangaus ir erdvės tarp jų. Taip viso pasaulio valdovas šlakstė sielą, kaip kad lietus laisto javus
(Rigveda, 5.85.3)
Suėmęs dešimčia Vivasvato [pirštų], Indra
pakėlė dangiškąjį samtį su triguba rankena. (Rigveda, 8.72.8)
Jie [hotrs] su pagarba išpylė neišsemiamą šaltinį, kurs teka ratu (!)
iš apačios į viršų, o po to liejasi žemyn. (Rigveda, 8.72.10)
Kyla klausimas, kur ieškoti šio 'Samčio'? Gal, atsižvelgiant į apversto pasaulio vaizdinį, jis yra tiesiai virš mūsų galvų, t.y. zenite? Tačiau tai dangaus sritis, kuri visąlaik kinta, juda.
O gal tai aukščiausias taškas, kurį nakties danguje pasiekia Paukščių Takas [jį galėtų žymėti žodis 'naka']?
O gal tai aukščiausias ir nejudantis, sritis netoli poliaus, t.y. Šiaurinės
(kaip žinoma, Šiaurinė tapo poliumi tik apie 500 m. pr.m.e. Prieš tai polius buvo tarp kitų trijų žvaigždžių).
Aišku, ne kiekvienas objektas, surastas mitologijoje, turi atitikmenį danguje. Tačiau žinoma, kad nemaža žvaigždžių atitinka Vedų veikėjus, pvz., Orionas [mrga] priimamas kaip Djausas (Pradžiapatis), nušautas Rudros Isu Trikanda strėle, kai Djausas (Pradžiapatis) elnio [mrga] pavidalu persekiojo savo dukrą Usą. Šiame mite Rudrą atitinka Sirijus. Kitas, nenustatytas žvaigždynas, yra Pradžiapačio pėda.
Kiti mitų objektai yra nematomi. Pvz., Varunos apverstas pasaulio medis, kuris turi augti dangaus ir žemės centre. Žemėje jį atitinka mitinis Plakša Prasvarana medis, augantis kalnų upės Sarasvati (Pandžabo Himalajų papėdėje, Brahmos žmona taip pat Sarasvati) ištakose. Apie šią ašį (tarp dangaus ir žemės centrų) ir sukasi naktinis dangus.
Tad gal ir 'Kaušas' yra nematomas dangaus indas? Apie tai užsimena ir kai kurie tekstai:
Vaza [arba indas, - 'kamaza'] anga žemyn, o dugnu į viršų - jame
supiltos visos šlovės formos, - ten sėdėjo kartu Septyni Išminčiai,
vėliau tapę jo, didžiojo, laikytojais (AtharvaVeda, 10.8.9)
Yra ir aiškesnė šio sakinio versija:
Ten puodas, anga žemyn ir dugnu į viršų. Jame visos šlovės formos.
Ant jo kraštų ['tire'] sėdėjo Septyni Išminčiai. Liežuvis, kaip aštuntasis, bendrauja su besimeldžiančiu ['brahman']
(Brihadaranjana upanišada, 2.2.4)
Upanišados autoriaus 'komentaras' dar labiau viską paaiškina, nes leidžia net nustatyti konkrečias žvaigždes:
Ant jo kraštų sėdėjo Septyni Išminčiai... tiedu [ausys] buvo Gautama
ir Bharadvadża... tiedu [akys] - Višvamitra ir Džamadagni... tiedu
[noskylės] - Vasišta ir Kašjapa... Liežuvis yra Atri ir Atri yra 'atti' [valgymas]...
Iš čia visiškai aišku, kad tai nuoroda į žvaigždyną 'sapta rsayah', - septynias Rsi, t.y. Didžiuosius Grįžulio Ratus. Juk pabrėžta, kad išminčiai sėdi tiesiog ant Samčio kraštų. Be to, šis žvaigždynas iš tikro "apsiverčia" kartą per kiekvieną naktį.
Samtisv lėtai kyla, išpildamas dangaus vandenis [pagal Brihadaranjaka upanišada 3.6, žemė supasi pasaulio vandenyne], o po to vėl susemia juos pakeldamas aukštyn.
Šis įvaizdis turi panašumų su japonų septyniomis 'Šiaurės Šaukšto'
žvaigždėmis. Vienas iš ankstesniųjų japonų dievų vardas irgi turi panašią prasmę:
Ame.no ku-hiza-mochi.no kami
'Dangaus vandenį brėžiantis moliūgo indas'
o taip pat jo priešybė:
Kuni.no ku-hiza-mochi.no kami
'Žemės vandenį brėžiantis moliūgo indas'
Taip pat ir Šiaurės Amerikos žemyne (kaip ir Lietuvoje) šis žvaigždynas vadinamas 'Didžiuoju Samčiu'. O inkai Paukščių Taką
įsivaizdavo kaip upę, o griaustinio dievas naktimis matomas D.Grįžulo Ratų vietoje, semia
vandenį iš Paukščių Tako, kad sudrėkintų žemę. Tai artima ir Š. Amerikos juodųjų
vaizdiniui apie iš moliūgo padarytą indą vandeniui atsigerti. Vergai, bėgantys į Šiaurę, dainuodavo:
Sek paskui moliūgo indą vandeniui.
Panašumai, įžvelgiant upę, semtuvą ar šaukštą, - tiek Amerikoje, tiek Euroazijoje, - turi mus perspėti apie šio vaizdinio svarbą. Paukščių Tako judėjimas ratu leidžia geriau suprasti ir kitus Vedų vaizdinius, pvz., kodėl Jama karalystė yra tiek aukštai danguje, tiek giliai po žeme, o taip pat Pietuose (Varunai pasiekus nakties zenitą, Jama ir jo valdos taip pat persikelia ten).
Išnašos
1) Katha upašinada, 6.1
Ten esti senasis medis, kurio šaknys auga į viršų, o šakos leidžiasi žemyn, - štai kodėl jis vadinamas Šviesiuoju, Brahmanu, kuris vienintelis
tėra Nemirtingas. Visi pasauliai įeina į jį, ir nė vieno nėra už jo ribų. Taip yra.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
2) Taitirija Aranjaka 1.11.5
Aš esu tas, kurs purto medį.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
3) Bhagavat-Gita 15.1
15.1. Aukščiausiasis Viešpats tarė:
Pasakyta, kad nemirtingas Ašvatho (banjano) medis auga šaknimis į viršų,
o šakomis į apačią. Jo lapai - Vedų himnai. Kas žino tą medį, yra Vedų žinovas.
15.2. Medžio šakos kyla ir leidžiasi - iš trijų gamtos gunų. Medžio šakelės - tai juslės; ....
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
4) o taip pat:
Pakelk didelį kaušą, išliek ten, kur reikia [ni],
tegu upokšniai, išsilaisvinę, srūva tolyn (Rigveda, 5.83.8)
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
5) Pagal Kandogija upašinadą rankena gali reikšti Saulę,
nakties judėjimo metu įsidedant 'kosa', kaip savotišką užskandą.
Yra du Saulės judėjimo į rytus naktį būdai:
a) tradicinis - požemiais;
b) retesnis ir minimas tik Brahmanų tekstuose - Saulė grįžta dangumi, atsukusi savo tamsiąją pusę.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
6) Galva yra dangaus simbolis [divo rupam yan murdha].
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
7) Be to, inkai tamsias Paukščių Tako vietas laikė tam tikrais
gyvūnais, o tikruosius žvaigždynus - realių gyvūnų simboliais, pvz., Lyros žvaigždyno žvaigždės - lamą.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
8) Kumbha - vaza, puodas ar ąsotis, induizme ir indų mitologijoje simbolizuojantis įsčias. Jis perteikia
vaisingumą, gyvybę, žmonių generatyvinę galią ir maistą. Dažniausiai siejama su deivėmis-motinomis, ypač
Ganga. Kai kuriuose mituose yra užuominų, kad žmonės kilo iš Kumbha.
Kai kuriose religinėse apeigose svarbų vaidmenį turėjo Kumbhos (puodai) arba kalaša su vandeniu.
Indų astrologijoje Kumbha perteikia Vandenį, o taip pat siejama su Kumbha Mela piligrimyste, kai pasirodo Brihaspati (Jupiteris).
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
9) Asvatha - indų mitinis medis, pasaulio ašis, besiskiriantis nuo skandinaviškojo tuo, kad auga
atvirkščiai jo šaknys danguje, o šakos leidžiasi žemyn. Šaknys perkeikia nematomą dvasinį pasaulį, o šakos regimą jutimų pasaulį.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
10) Mahavratos šventė - viešos solsticijos pagerbimo apeigos, kurios greičiausiai kilo Kuru karalystėje, gyvavusiai
tuo pat metu kai valdė Parikšita. Ji yra išaiškinama Aranjakose, o klasikinė forma paaiškinama Džaimanija
brahmana. Ji kilo Atharva vedos laikais, kai šudra reiškė priešą, tad arijus simboliškai kaunasi su šudra
(arba Padžiapatis su Mirtimi) dėl baltos odos skritulio (saulės) ir laimi [ar tik ne iš
čia atėjo Lašininio ir Kanapinio dvikova per mūsų Užgavėnes?!]. Jos metu moterys
šoka aplink laužą, dainuoja, poros susijungia. Svarbus Indros vaidmuo jos metu.
Atgal į tekstą, iš kurio buvo nuoroda
Mitologijos puslapis
Hindu astrologija
Ajurveda. Himnas laikui
O. Schrader. Arijų religija
Jugos kosmologinės eros
Skaičių simbolika Vedose
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Adivasi kultūra ir civilizacija
Varūna: buvęs didis ir išblėsęs
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Kaip suprantu indų filosofiją?
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Žėruojančios šokių aikštelės
Beždiondievis Hanumanas
Astrologija ir visuomenė
Indo-iranėnai ir kalba
Zodiako eilėraščiai
Patandžali joga
Papročių paskirtis
Bhadža govindam
Indijos kolonos
Vartiklis