Pirmoji prapathaka
Pirmoji kanda
2.
Visų daiktų esmė yra žemė, žemės esmė - vanduo, vandens esmė - medžiai,
medžių esmė - žmogus, žmogaus esmė - kalba, kalbos esmė - Rigvedas,
Rigvedo esmė - Sama Vedas, Sama Vedo esmė - udgita [kuri yra OM].
3.
Ši udgita [Om] yra geriausia ir aukščiausia iš visų esmių, užimanti
svarbiausią vietą, - aštuntąją.
4.
Kas yra Rikis? Kas yra Saman? Kas yra udgita? Toks klausimas.
5.
Rikio esybė - kalboje, Saman - kvėpavime, udgita - skiemenyje OM.
Ir kalba bei kvėpavimas - Rikis ir Saman - sudaro vieną porą.
6.
Ir ši pora susijungia skiemenyje OM. Kai du žmonės susijungia,
jie užbaigia vienas kitą.
7.
Kas žino tai, - mąsto skiemenį Om - udgithą ir patenkina troškimus.
8.
Šis skiemuo yra leidimas; jei kam leidžiame viską, - tariame OM, - taip.
Ir leidimas yra pasitenkinimas. Tas kuris žino, mąsto skiemenį OM.
9.
Šis skiemuo suteikia trigubą žinojimą [pasišventimą, auką]. Kai Adhvarju
šventikas duoda nurodymą, jis taria OM. Kai Hotri šventikas aiškina,
jis taria OM. Kai Udgatri šventikas dainuoja, jis taria OM - viskas
dėl šio skiemens šlovingumo.
Trigubą žinojimą [pasišventimą, auką] tęsia šio skiemens didingumas
(gyvybiškai svarbus kvėpavimas) ir jo esmė [įpareigojimas].
10.
Dabar atrodytų, kad abudu - ir tai žinantis [tikrają skiemens OM reikšmę],
ir nežinantis atlieka tą pačią auką. Bet tai netiesa. pažinimas ir ignoravimas
skiriasi. Auka, atliekama su žinojimu, tikėjimu ir Upanišada yra reikšmingesnė.
Tai tikroji jo prasmė.
1.
TEGU žmogus mąsto skiemenį OM, kuris vadinamas udgita, nes udgita
[Sama Vedo dalis] yra giesmė, prasidedanti OM.
O štai tikroji jo prasmė.
1.
Kai Devai ir asurai - abi Pradžiapačio genties pusės - kovėsi
tarpusavyje, Devai pripažino udgitą, nes manė, kad ji padės nugalėti asurus.
2.
Jie mąstė udgitą [OM], kaip kvėpavimą [kvapą] nosyje, tačiau asurai
persmelkė jį [kvapą] blogiu. Nuo tada mes nosimi atpažįstame gerą ir
blogą kvapą. Nes kvėpavimas buvo pesmelktas blogiu.
3.
Tada jie mąstė udgitą [OM] kaip kalbą, tačiau asurai persmelkė ją blogiu.
Nuo tada mes sakome ir tiesą ir melą. Nes kalba buvo pesmelkta blogiu.
4.
Tada jie mąstė udgitą [OM] kaip regėjimą, tačiau asurai persmelkė jį blogiu.
Nuo tada mes ir regime ir neregime. Nes akys buvo pesmelktos blogiu.
5.
Tada jie mąstė udgitą [OM] kaip klausą, tačiau asurai persmelkė ją blogiu.
Nuo tada mes ir girdime ir negirdime. Nes ausys buvo pesmelktos blogiu.
6.
Tada jie mąstė udgitą [OM] kaip mintį, tačiau asurai persmelkė jį blogiu.
Nuo tada mes tai, kas reikia, ir ko nereikia. Nes mintys buvo pesmelktos blogiu.
7.
Ir tada šis [gyvenimo] kvapas pateko į burną. Jie mąstė udgitą (OM)
kaip gyvybės kvapą. Kai atėjo asurai, jie buvo išsklaidyti, kaip kad
žemės grumstas subyra, susidūręs su kietu akmeniu.
8.
Taigi, kaip žemės grumstas subyra, susidūręs su kietu akmeniu, taip
suduš sėjantis blogį į tąjį, kurs žinai tai ar persekioja jį,
nes tai kietas akmuo.
9.
Pagal jį [kvapą burnoje] negalime nustatyti nei ar jis geras, nei kad
jis blogas, - nes šis kvapas nepersmelktas blogio. Tai, ką su ja mes
valgome ir geriame, - duoda jėgą kitiems kvapams [t.y. jutimams]. Kai mirties
valandą šio kvapo nelieka [burnoje, kuria mes valgome, geriame ir gyvename],
jis palieka mus. Mirties valandą jis praveria burną [tarsi ketina valgyti].
10.
Angiras mąstė udgitą [OM] kaip šį kvapą ir žmonės jį pavadino
Angiras, t.y. kūno dalių esme [anganam rasah].
11. Kai Brihaspati mąstė udgitą [OM] kaip šį kvapą ir žmonės jį pavadino
Brihaspati, nes kalba yra brihati, o šis kvapas yra kalbos tėvas [valdovas].
12.
Kai Ajasja mąstė udgitą (OM) kaip šį kvapą ir žmonės jį pavadino Ajasja, nes jis ateina (ayati) per burną (asya).
13. Tada Vaka Dalbhya pažino jį. Jis buvo Naimišijos pasiaukojusių Udgatri
[dainininkas] ir dainuodamas jis laimėdavo jiems jų troškimus.
14. Tas, kuris tai žino ir mąsto skiemenį OM [amžiną udgitą] kaip
gyvybės kvapą burnoje, dainoje išpildo visus troškimus. Taip mąstoma
udgita (OM) su nuorodomis į kūną.
1. Dabar mčstykime udgitą su nuorodomis į dievus. Tegu žmogus mčstą udgitą
[OM] kaip šilumos skeidėją [saulę danguje]. Saulei kylant, ji dainuoja
visoms būtybėms. Jai kylant naikinama tamsos baimė.
2. Anas [kvapas burnoje] ir šitas [saulė] - sutampa. Anas karštas ir šitas
karštas. Aną jie vadina svara [garsas] ir šitą jie vadina pratyasvara
[atspindėtas garsas - aidas]. Todėl tegu žmogus mąsto udgitą [OM] kaip
aną ir šitą [kvapą ir saulę].
3.
Tada tegu žmogus mąsto udgitą [OM] kaip vjaną. Kai mes įkvepiame, tai
prana - įkvėpimas. Kai iškvepiame, tai apana - iškvėpimas. Jų derinys yra
vjana. Ši vjana yra kalba. Todėl, kai kalbame, nei įkvepiame, nei iškvepiame.
4.
Kalba yra Rikis ir todėl kai žmogus deklamuoja Rikio eiles, jis nei
įkvepia nei iškvepia.
Rikis yra Saman ir todėl kai žmogus deklamuoja Rikio eiles, jis nei
įkvepia nei iškvepia. Saman yra udgita, ir kai žmogus dainuoja
[udgitą, OM], jis nei įkvepia nei iškvepia.
5.
Ir kiti darbai, kuriems reikia jėgos -
kaip trintis, kuri įžiebia ugnį, kaip lenktynės, kaip tampraus lanko
įtempimas - atliekami nei įkvepiant nei iškvepiant. Tegu žmogus mąsto
udgitą [OM] kaip vjaną.
6.
Tegu žmogus mąsto udgitos skiemenis [t.y udgitos žodį]. 'Ut' yra kvėpavimas
[prana], nuo ko žmogus pakylėja [uttišthati]. 'Gi' yra kalba, nuo ko kalbos
vadinamos 'girah'. 'Tha' yra visų esybių maistas [athita].
7.
'Ut' yra dausos, 'gi' - dangus ir 'tha' - žemė. 'Ut' yra saulė,
'gi' - oras, 'tha' - ugnis. 'Ut' yra Sama-vedas, 'gi' - Jagur Vedas ir
'tha' yra Rigvedas. Kalba duoda pieną, kuris pats yra kalbos pienas.
Tas, kurs, tai žinodamas, mąsto udgitos pavadinimo skiemenis, turi
daug maisto ir gali jį valgyti.
8.
Toliau seka išmaldos prašytojų
Tegu žmogus mąsto Upasaranas, t.y. dalykus, kurie priartėjo mčstant:
leiskime jam [Udgatri, dainininkui] greitai perteikti Saman, kurį jis ruošiasi šlovinti.
9.
Leiskite jam perteikti Rikį, kuriame šis Saman randasi; Riši (poetą),
kuris tai išvydo ar sudėstė; Devatą [dalyką], kurį jis ruošiasi šlovinti.
10.
Tuo ritmu, kuriuo jis ruošiasi šlovinti. Ta gaida, kuria jis ruošiasi šlovinti
pats sau.
11.
Ketvirčiui pasaulio, kuriam jis ruošiasi šlovinti. Vėliau, priartėję patys,
kai mąstėme, leiskime jam dainuoti šlovinantį himną, atspindintį jo
troškimus ir vengdami tarties klaidų. Greitai troškimai
užvaldys jį, dėl kurių jis gali pradėti šlovinantį himną, o taip -
kuriems jis gali pradėti šlovinantį himną. Taip pat galite paskaityti šiuos su Indija susijusius tekstus:
Bhadža govindam
Sama - kaip kvėpavimo ritmas
Ganapati upanišada
Brihadaranjana upanišada
Katha upanišada
Kena upanišada
Rigveda
Bhagavat-Gita, o taip pat
Patandžali joga
Dasanami sampradaja vienuolynų tradicija
Himalajų legendas ir Indijos mitus
Kibernetikos istorijos etiudai
Džainizmo filosofinės prielaidos
Ramanudža ir jo požiūris
Mitologijos puslapis
Vartiklis