|
Bardo thiodol 1 dalis
Pirmasis [pamokymas] yra akistata mirties akimirkomis su Vaiskia Šviesa. Ji skiriama tiems, kurie girdėjo daug religinių pamokymų, bet neatpažino, ir [tiems], kurie nors ir atpažino, vis tiek menkai [jais] pasitiki. Bet visi žmonės, kurie gavo praktinius mokslus [vadinamus] nurodymus, jei būdami akistatoje su Vaiskia Šviesų Šviesa juos panaudos, tai, aplenkdami visus tarpinius būvius, Didžiuoju Vertikaliu Taku pasieks negimusią Dharma Kają. |
|
Čia aprašomas naudojimo būdas.
Geriausia, kai yra guru, iš kurio mirusysis
gavo svarbiausius pamokymus; jei guru nėra,
tada tikėjimo brolis, o jei ir šito nėra, tada mokytas to paties tikėjimo vyras;
bet jei visų šių nėra, tai kas nors, galintis teisingai ir aiškiai skaityti, turi
šitai daug kartų kartoti. Tokiu būdu [mirusiajam] bus priminta, ką jis
[prieš tai] buvo girdėjęs apie akistatą, ir tuojau atpažins Šviesų Šviesą ir,
be abejonės, pasieks išsilaisvinimą.
|
Dabar apie [šių pamokymų] naudojimo laiką. Kai nutrūksta iškvėpimas, gyvybės jėga nusileidžia į išminties nervinį centrą ir tas, kuris žino, išgyvena Vaiskią Šviesų Šviesą [jos] pirmykščiame būvyje. Jeigu po to gyvybės jėga yra atmetama atgal ir teka žemyn didžiuoju dešiniuoju ir kairiuoju nervais, tada trumpai pasirodo tarpinis būvis. Aukščiau esančius [nurodymus] reikia pavartoti, kol [gyvybės jėga] nuteka į kairiuosius nervus, [iš pradžių pereidama bambos nervų centrą]. Laiko tarpas, [pere kurį šį kelią neina gyvybės jėga], tęsiasi tol, kol dar vyksta įkvėpimas, arba apytikriai tiek, kiek reikalinga pavalgymui. |
Kvėpavimui beveik nutrūkus, geriausia, jei perkėlimas [jau] buvo sėkmingai pavartotas, jeigu [pavartojimas] buvo nesėkmingas, [į mirusįjį] kreipkis tokiais žodžiais:
"O kilmingasai [jo vardas], dabar atėjo laikas,kai tu ieškai tako [į Tikrovę]. Tavo kvėpavimas tuoj sustos. Tavo guru anksčiau supažindino tave su Vaiskia Šviesų Šviesa, ir tu ruošiesi patirti ją iš tikrųjų Bardo būvyje, kur visi daiktai yra kaip giedras dangus, o nuogas nesuteptas intelektas - lyg permatomas vakuumas be ribų ir centro. Šia akimirką atpažink pats save ir pasilik tame būvyje. Ir aš, šiuo metu, suvedu tave į akistatą".
|
Tai perskaitęs, kartok tekstą daug sykių į mirštančiojo ausį, netgi prieš nutrūkstant iškvėpimui, kad tai įsmigtų į [mirštančiojo] sąmonę. Kai beveik nutrūksta iškvėpimas, paguldyk mirštantįjį ant dešiniojo šono, į padėtį, kuri vadinasi "gulinčio liūto padėtis". Arterijas [dešinėje ir kairėje kaklo pusėje] reikia užspausti. Jei mirštantysis yra linkęs į miegą arba miego būsena progresuoja, reikia ją nutraukti, o arterijas švelniai, bet kietai užspausti. To dėka gyvybės jėga negali grįžti iš medianinio nervo ir saugiai išeis per Brahmos angą. Dabar reikia panaudoti tikrąją akistatą. |
|
Šiuo momentu visos gyvos būtybės pirmiausia [pamato] Bardo Tikrovės Vaiskią Šviesų Šviesą, kuri yra neklystanti Dharma Kajos dvasia.
Tarpas tarp iškvėpimo nutrūkimo ir įkvėpimo nutrūkimo yra laikas, kurio metu gyvybės jėga būna medianinaiame nerve.
Skaitykite tęsinius - Pirmoji diena ; 2-4 dienos
  Buda Maitrėja |
Paaiškinimai 1) Didysis tiesiai aukštyn kylantis takas (Yar-gyl-zang-thal-chen-po). Šiauriniame budizme dvasinis išsilaisvinimas ir netgi Buddhos sąmonė gali būti pasiekta akimirksniu aplenkiant Bardo būvį ir be tolimesnių kančių labai ilgame normalaus vystymosi kelyje, vedančiame pere skirtingas sangsarinės egzistencijos pasaulius. Šis mokslas yra viso "Bardo Thiodol'o" pagrindas. Tikėjimas - pirmasis žingsnis slaptuoju Taku. Po to ateina prašviesėjimas ir su juo susijęs įsitikinimas; ir, pasiekus tikslą - išsilaisvinimas. Bet ir čia pasisekimą užtikrina ypatingi jogo sugebėjimai, dideli nuopelnai arba gera karma. Jeigu mokinys yra pasiekęs tokį laipsnį, kad sugeba matyti Tiesą ir ją suprasti, kai tik guru ją atskleidžia, tai reiškia, kad jis turi jėgų sąmoningai mirti ir kulminacinio akimirksnio metu, apleidžiant kūną, gal;i atpažinti jam pasirodančią Vaiskią Šviesą ir su ja susivienyti. Tada betarpiškai yra sutraukomi visi sangsarinės būties iliuzijų raiščiai: sapnuotojas prabunda Tikrovėje galingos tobulo pažinimo akimirkos metu. |
|
2) Pažodžiui, "vidinis kvėpavimas". Tekste "rlung", tariamas "lung": "gyvybės oras", "gyvybės jėga" arba "psichinė jėga". 3) Nervinis centras reiškia psichinį nervų centrą, kuris yra širdyje. 4) "Šespa", tariama "Šepa" - "dvasia", "tas, kurs žino", t.y. žinanti ir suvokianti dvasia. 5) Tekste "Sprosbai", tariamas kaip "Todai" - "laisvas nuo kūrybinio aktyvumo", t.y. dvasia su natūralia pradinė dvasios būsena. Nenatūrali yra dvasia, įkūnyta žmogaus kūne, kuri veikiama penkių pojūčių varomosios jėgos, yra aktyvi ir be perstojo formuoja mintis. jos natūrali arba bekūnė būsena yra ramybės būsena, kurią galima palyginti su jos būkle aukščiausiame dhyanos (gili meditacija) laipsnyje, kai ji dar susijusi su žmogaus kūnu. Sąmoningas vaiskios Šviesos atpažinimas prilygsta ekstazinei sąmonės būsenai, kurią Vakarų šventieji ir mistikai vadina "apšvietimu". 6) Tekste "rtsa-gyas-gyon", tariamas kaip "tsa-yay-yion" - dešinysis ir kairysis [psichiniai] nervai 7) Tuo metu, matyt, laiko skaičiavimas buvo labai primityvus, nes dar nebuvo žinomi mechaniniai laikrodžiai. Panaši padėtis tebėra ir dabar kai kuriose Tibeto srityse, kur laiko tarpas, reikalingas pavalgyti, tebevartojamas senose religinėse knygose - jis yra apie 20-30 minučių. 8) Mirštantysis turi būti budrus ir mirti jausdamas mirties procesą, todėl jam užspaudžiamos arterijos. 9) Medianinis nervas - tekste "dhutih", tariamas "duti", pažodžiui reiškia "trijų junginys". V.S. Aptos 1890-ųjų sanskrito-anglų kalbos žodynas (Poona) šį žodį verčia "kratantis" arba "judantis". Šia prasme jis reikštų vibruojantį psichinės jėgos judėjimą, jai tekank medianiniu nervu kaip kanalu. "Duti" gali reikšti ir "išmetantis", remiantis sąmonės išėjimu mirties proceso metu. 
10) Jei mirštantysis šiuo psichologiniu momentu yra susikaupęs ir sąmoningai dėmesingas, tai jis ta jėga, kurią suteikia Thiodol'o skaitymas, kaip svarbu yra tvirtai laikyti gyvybės jėgą medianiniame nerve, kol ji iš ten išeis per brahmos angą, esančią viršugalvyje. 11) Manoma, kad po to, kai nutrūksta iškvėpimas, gyvybės jėga dar lieka medianiniame nerve tol, kol dar plaka širdis. Ryšiai su dabartine fizika Ši doktrina yra viso tibetiečių modelio pagrindas. Pirmasis žingsnis "Slaptuoju taku" yra tikėjomas. Tada ateina nušvitimas, o kartu su juo ir tikrumas, o kai tikslas pasiektas - išsivadavimas. Kad tai pasiektum, turi siekti nekasdienio pasiruošimo sąmonės išplėtimui, - kuo ramesnio jo dalyvio žaidimo (geros karmos). Jei dalyvį galima išlaikyti regintį ir galintį suvokti tuščios minties sąvoką, kai tik vadovas atskleidžia ją, - t.y. jis turi jėgų mirti sąmoningai ir aukščiausiuoju ego palikimo metu pažinti ekstazę, užliesiančią jį tada; ir, tapus viena su ja, visi iliuzijų pančiai akimirksniu bus sutraukyti - sapnuojantis pabus ir tuo pat meeetu pasieks tikrovės tikrą pažinimą. Išsivadavimas yra nerevų sistema be psichinės veiklos [Tuštumos, nebūties, negimimo, nesukūrimo, beformio realizacija, Budos sąmonė, Tobulas nušvitimas, - dieviškosios Budos mintiees būsena]. Ir nepraleisime progos pridurti, kad ši gilios senovės doktrina dera ir su šiuolaikine fizika (žr. taip pat jos ryšius su Kabalos kosmologija), - 1950-aisiais pateikta teorinės fizikos ir kosmologijos specialisto Džordžo Gamow'o modeliu. Jei įsivaizduotume pasaulį besivystantį atgal į praeitį, neišvengeiamai pasiektume "didžiojo suspaudimo" metą, kai visos galaktikos, žvaigždės, atomai ir el. dalelytės buvo suspaustos į, taip sakant, gemalą. Tuo metu matereija buvo išskaidyta į pirmines substancijas. Šis pirmapradis mišinys vadinamas ylem'u. |
 Baltoji Samvara, Zanabazaras, (1635-1723) Paauksuota bronza su pigmentais, 54.5 x 33.8 cm Choidžin-Lama šventyklos muziejus Samvara, (sanskr. "įsipareigojimas" arba "įžadas") - vienas didžiausių Tibeto ir Mongolijos Budizmo globėjų. Dažniausiai vaizduojamas žiauria (heruka) forma ir turintis 12 rankį bei 4 galvas lydimas piktos Vadžavarahi žmonos (Deimanto kiaulė). Ši pora, sujungta su Įstatymo ratu, vadinama Paramasukha Čakrasamvara (Aukščiausioji palaimintoji Samvara) - vyriškojo išsilaisvinimo ir moteriškosios išminties metafora. Tokios Yidam dievybės neturėjo fizikinės formos ir jų pavidalas sudėliotas iš tantriškųjų adeptų regėjimų. Zanabazaro kūrinyje jis atrodo taikus, bet 11 a. "Nišpannayogavali" tekstuose jis laukinis, kaip indų Šyva - padraikais plaukais ir juose pusmėnuliu, dėvintis dramblio (nežinojimo) oda bei kaukolių vėrinius ir rankoje - trišakis. Net vienas jo vardų, Šamba, kaip ir Šyvos, reiškia "laimingasis arba palaimintasis" į Tibeto ir kinų kalbas išverstas kaip Aukščiausioji palaima. |
Papildomi skaitiniai:
Tibeto budizmas
Buddha ir budizmas
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Indonezijos mirusiųjų kultas
Budizmo samprata ir srovės
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Trys budistinės ontologijos
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis
Vartiklis