Roza Bal: Jėzaus kapas Kašmyre. Vartiklis

Kašmyro sostinėje Šrinagare yra kapas, netapęs piligrimų traukos centru, nors jame gali būti milijonams žmonių švenčiausio žmogaus palaikai. Tai „Roza Bal“ (arba Rauza Bal) kapas miesto Kan Yar rajone, priešais musulmonų kapines. Tai kuklus pastatėlis, baltomis sienomis paprasta medine apdaila. Viduje buvo rūpestingai raižytas medinis kapas, neseniai pakeistas keturiomis stiklo sienomis, už kurių stovi medinis karstas. Pačio mirusiojo palaikai ilsisi neprieinamoje kriptoje. Užrašas lauke liudija, kad čia palaidotas Yuz Asaf.

Dėmesį patraukia šalia karsto esantys dviejų pėdų atspaudai su charakteringomis žymėmis, atitinkančiomis kadaise nukryžiuoto žmogaus žaizdas. Ar tai negalėtų būti Jėzaus Kristaus kapas? Juk nemažai tyrinėtojų spėjo, kad Rytai nebuvo svetima žemė Jėzui. Kad jis galėjo ten gyventi po nukryžiavimo, arba kai jam buvo 18-33 m. Tačiau tuose kraštuose labai sudėtinga gauti leidimus prieštaringiems tyrimams.

Kai persų karalius Kiras 550 m. pr.m.e. išlaisvino žydus iš Babilono nelaisvės, daug jų išsiskirstė po aplinkinius kraštus. Dvi gentys (iš 12; žr. apie 12 žydų genčių) pasiliko Judėjoje, o kas nutiko kitoms 10 tebespėliojama. Tad ir Kašmyras gali turėti istorinių hebrajų šaknų, nes nustatyta apie 90 hebrajiškų genčių ar šeimų vardų ir apie 70 vietovardžių. Taip pat Kašmyre nemažai panašių papročių, kaip gimdymas po 40 dienas trunkančių apsivalymo apeigų, riebalų nenaudojimas, žydiško stiliaus drabužių dėvėjimas, kapaviečių lygiavimas rytų-vakarų kryptimi. Taip ir Rosa Bal palaidojimas yra rytų-vakarų kryptimi.

PRIEDAS. Viso "Bhavišya Maha Purana" fragmento vertimas

Šalivahana, Vikramadžito anūkas, atėjo į valdžią. Jis sutriuškino kinų, partiečių, skitų ir baktriečių užpuldinėjusias ordas... Jis nustatė sieną tarp arijų ir svetimųjų [mlekča] ir liepė tiems išsikelti į kitą Indo krantą... Vienądien, Šalivahana, Šakų karalius, pasiekė snieguotą kalną... Ten, hunų krašte, galingasis valdovas rado dailų vyrą, sėdintį kalne... Jis buvo baltos odos ir vilkėjo baltais drabužiais. Karalius paklausė šventojo vyro: „Kas esi?“ Tasai atsakė:
„Žinai, mane vadina Dievo sūnumi [Išaputra], pagimdytas nekaltos mergelės, skleidžiantis mokymus netikintiesiems [mlekča], kuris sako tiesą“.
Tada karalius jo klausė: „Apie kokius mokymus kalbi?“
Tasai atsakė: „Satya jugos, Aukso amžiaus, pabaigoje, ištvirkusiame netikratikių krašte apsireiškiau kaip Mesijas [Mesiha]... O barbarams [dasams] baisia forma apsireiškė deivė Išamasi... Aš buvau priešpastatytas jai ir gavau Mesijaus gobtuvą [Mesiha-tva]... Klausyk, o karaliau, aš netikratikiams daviau religiją. Po dvasios ir nešvaraus kūno išvalymo ir ieškodamas prieglobsčio 'Naigama' maldose, žmogus pasieks Amžinojo pašlovinimą.. Per tiesą, meditaciją ir dvasios rekolekciją, žmorus ras kelią pas Iša [Dievą], įsikūrusį centre Šviesos, išliekančios pastovia kaip Saulė, ir visiems laikams panaikins laikinus dalykus. Taip Išamasi buvo pašalinta, o Iša atskleista širdyje, kaip tyra laimė; o aš pavadintas Iša-Masiha“.
Tai išgirdęs, karalius nusilenkė barbarų mokytojui ir išsiuntė jį į jų baisingą kraštą.

^*) Holger Kersten (g. 1951 m.) – vokiečių rašytojas, rašantis apie mitus, legendas, religiją ir ezoteriniais klausimais. Plačiausiai žinoma knygomis apie Jėzaus ankstyvąjį gyvenimą bei vėlesnį jo buvimą Indijoje. 2005 m. vadovavo ekspedicijai, ieškančiai Mitros gimimo vietos.

Knygoje „Jėzus gyveno Indijoje“ (1983) tvirtina, kad „nežinomu“ Jėzaus gyvenimo metu (12- 30 m.) jis mokėsi Indijoje, į kur jis išvyko po 33 m. (po savo „mirties”), kur ir buvo palaidotas (Roza Bal’e), kai mirė 120 m. amžiaus. Tam jis rėmėsi Mirza Ghulam Ahmad šaltiniu, „Bhavišija puranu“.
Kitoje knygoje „Tikrasis Jėzus“ (1994) tvirtina, kad Jėzaus mokymui didelę įtaką padarė budizmas. Tas idėjas išplėtojo „Jėzaus konspiracijoje“ (1997), kurioje, tarp kitko tvirtina, kad Turino drobulė yra tikra.

^**) Suzana Olson (g. 1943 m.) – amerikiečių rašytoja, 2002 m. ėmusi teigti esanti Jėzaus 59-os kartos palikuonė, tačiau vėliau to tvirtinimo atsisakiusi. 10 m. dirbo Raudonojo kryžiaus misijose.
Jos knygos: Jėzaus paieškos: Paskutinis senojo šilko kelio žvaigždžių vaikis, 2004; Jėzus kašmyre: Pamirštas kapas, 2005; Roza Bal Jėzaus kapas, 2008 (kartu su F. Hassnain'u).

^***) Fida Hasnainas (Fida Muhammad Hassnain, 1924-2016) – Kašmyro rašytojas, archeologas, sufijų mistikas. 1954-83 m. dirbo Kašmyro valstybiniame archyve. Jis išsaugojo archyve buvusius kelis šimtus rankraščių arabų, sanskrito ir persų kalbomis. Parašė kelias knygas apie paskutiniuosius Jėzaus metus Kašmyre; dažnai pasirodydavo dokumentiniuose filmuose apie Roza Bal kapą ir palaikė M. Achmado mintį, kad Jėzus mirė Indijoje.