Turinys:
Šv. Dvasia - moteris?
Kur yra pradžia?

Šv. Dvasia - moteris?

Aramėjiškas daiktavardis "dvasia" yra vien tik moteriškos giminės, tačiau senovės žydų kalboje jis kartais būna ir vyriškosios giminės. Tai kodėl kalbant apie "Jahvės dvasią" "Teisėjų kn." 3:10 ir 6:34 pasirinkta moteriškoji forma, jei vyriškajam "Viešpačiui" galima buvo naudoti vyriškąją giminę?

Ir net pradžių pradžioje - "Pradžios knygoje" 1:2 virš vandenų sklandė moteriškos giminės dvasia. Viso Senajame Testamente yra 84 nuorodos į Šv. Dvasią ir net 75 kartus jai įvardinti panaudotas arba moteriškos giminės arba, nesant veiksmažodžio ar būdvardžio, neaišku kurios, ir tik 9 kartus - vyriškos giminės forma.

Tad panašu, kad Šv. Dvasios įvaizdis atėjo iš moteriškosios Deivės - gal tai buvo Didžioji Motina? Tad neteisinga moterį kildinti vien tik iš Adomo šonkaulio ("Pradžios kn." 1:26-27) - ji gyvavo dar prieš sukuriant pasaulį!

     "Aš, išmintis, ...
   Viešpats turėjo mane kelių pradžioje,
      pirma, negu yra ką nors padaręs nuo pat pradžios.
   Aš esu įstatyta nuo amžių
      ir nuo senovės laikų, pirma nei buvo padaryta žemė.
   Dar nebuvo gelmių, o aš jau buvau pradėta;
      dar nebuvo ištryškę vandens šaltiniai, <...>
   Kada jis rengė dangų, aš ten buvau..."
                    ("Patarlių" 8)

(Ne, čia nekalbama apie Kristų, kaip bando įteigti kai kurie komentatoriai - to neleidžia padaryti naudojama žodžio giminė).

Bet kuriuo atveju atrodo, kad Trejybė išbaigta lytiškai teisingai: Dievas - Tėvas, motina - Šv. Dvasia ir jųjų vienatinis Sūnus.


Kur yra pradžia?

Vakarų mistikai savąsias spekuliacijas pradeda tik "Visatos nuopuoliu į materiją". Niekur nerasite nė mažiausios užuominos apie psichologines ir dvasines (ir net apie mechanines ar fiziologines) pasaulio "kūrimo" paslaptis. Gal galime tada Visatos evoliuciją priimti kaip milžiniško dauginimosi akto pirmapradį įvaizdį, kaip dieviškąjį "falą" - ir jį apdainuoti.

Ir, atrodo, semitai neturėjo jokio kito aukštesnio tikslo be savo genties dauginimo:

"Visa [žydų] sistema, matyt, buvo senovėje susieta su gamta ir kurią gamta arba Dievas priėmė pagrindu (arba tveriančiosios Galios praktiniu pasireiškimu)... Ši [sukūrimo plano] sistema, matyt, yra biblinio tvėrimo esmė ir ritualų šaltinis bei Dievo statybos darbų išraiška, naudojant šventąjį matą (matavimo vienetą) - Edeno sode, Nojaus arkoje, Skinijoje beei Saliamono šventykloje". (Praeparat. Evang.) "

Taigi, žydų Dievas, geriausiu atveju, yra Dvejybės (Diados) išraiška, o ne Vienatinis Absoliutas. Geometrine prasme - tai tik skaičius; simboline prasme - sudievintas Priapas. Kažin, ar tai gali sudominti žmoniją, laukiančią realių dvasinių Tiesų ir Dievo apraiškų, - dieviškosios, o ne žmogiškosios prigimties.

"Ir vistiek žmogus [skaitykite, žydas ar rabinas] gavo praktinio mato žinias, ... kad gamta planetų dydžius pritaiko jų judėjimo harmonijai užtikrinti; matyt, žmogus pasiekė tai ir manė šį pasiekimą esant priartėjimu prie Dievo būdo - t.y. jis tieek priartėjo prie Esybės, turinčiosios Protą, tik be galo galingesnį, ir pagal atvaizdą jojo, kad buvo pajėgus pasiekti sukūrimo dėsnį, kurį nustatė ši Esybė ir kuris turėjo egzistuoti iki bet kurio Tvėrimo akto (tai, kas vadinama Čodžiu)" (t.p.)

Tai gali patenkinti praktinį semitų protą, bet Rytų išminčiams šis įvaizdis neturi nieko bendra su idealios Amžinosios Visatos įvaizdžiu. Jei ir gali toks "Dievas" kuo nors būti, tai tik viena iš pavaldžių tveriančiųjų galių, kurių visuma vadinama Sefirotais, Dangaus Čmogumi ir Adomu Kadmonu, antruoju platonikų Logosu

O įsigilinę į "Penkiaknygę" pamatysite, kad kiekviena scena, kiekviena asmenybė ar įvykis (tiesiogine ar perkeltine prasme) yra susiję su gyvybės pradžios aktu, - jo grubiausia ir gyvuliška forma.


Monoteizmas
Kalėdų giesmių istorija
Zep Tepi - pirmasis laikas
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Apsinuoginę kvakeriai
Kodėl kovo 8-oji?
Pasaulio sukūrimo ir nuorodų puslapis
Mitologijos puslapis
Pagrindinis 'Vartiklio' puslapis