Jim Morrison - Amerikos poetas

Tikroji poezija nieko neišsako,
ji tik atspindi galimybes.Atidaro visas duris.
Ir tau lieka tik įeiti kur nori…
Jei mano poezija ir turi koki tikslą, tai tik išlaisvinti žmones iš jų pačių ribotumo.

Jim Morrison "Self-Interview"


Daugiau kaip prieš 30 metų The Doors atvėrė duris į dramatišką psichodelinės muzikos pasaulį ir iki šiol išliko viena populiariausių bei įtakingiausių roko grupių. Jim Morrison, nepasitenkinęs vien pagrindinio dainininko įvaizdžiu, tapo „Driežu - Karaliumi“, - šamanu, vedliu „į kitą pusę“, paversdamas The Doors koncertus tikromis misterijomis.

Dar prieš tapdamas legendinės grupės siela, Jim jau turėjo „susikrovęs“ didžiulę gyvenimo patirtį. Nuo mažens pasižymėjęs minties drąsa bei žingeidumu, jis mėgo „nardyti“ bibliotekose, vienos kurių fondų skyriuje kurį laiką ir dirbo. Skaitė daug, labai jautriai priimdamas viską, ką atrasdavo knygose - nuo Jack Kerouac'o iki antikos, alchemijos ar budizmo traktatų, indėnų šamanizmo studijų ar stebuklingų William Blake'o eilių. Būsimasis dainininkas tyrinėjo Dionizo kultą, o perskaitęs pirmąją Kastanedos knygą vos pats neišlėkė į Meksiką išbandyti Pejotlio magijos. Laimei (?), pasiliko. Jim Morrison

Jim pradėjo rašyti eiles dar mokykloje ir neapleido jų iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Tiesa, visus savo ankstyvuosius poezijos bandymus jis tiesiog išmetė. Prisimindamas tai J. Morrison'as rašė:

…Jei nebūčiau jų išmetęs, gal būt niekada nebūčiau parašęs nieko originalaus, nes viskas tuomet buvo daugiausia sankaupos to, ką aš perskaičiau ir girdėjau - tarytum citatos iš knygų. Manau, jei nebūčiau jų atsikratęs, niekada nebūčiau tapęs laisvas.

Gal būt viena Jim Morrison'o originalumo ir ypatingo laisvės pojūčio paslapčių yra paprastas pastebėjimas, kad jo žodžiai ir pareiškimai buvo išvien su kiekviena jo gyvenimo diena. Jim jautėsi esąs pajėgus dideliems žygiams, ir iš tiesų jis buvo vertas savo poetinių idealų.

Jim Morrison visiškai pasinėrė į svaiginantį poezijos pasaulį.Visur nešiojosi su savim bloknotą. Eilėraščiai buvo nuolat taisomi ir perrašinėjami, papildomi ar sutraukiami į vieną poemą. Juodraščiai kaskart buvo peržiūrimi, ir eilėraštis ranka perrašomas iš vieno sąsiuvinio į kitą. Vieno eilėraščio rašymo procesas galėjo tęstis ištisus metus, keliauti, apsireikšti įvairiausiomis formomis. Sąsiuvinių puslapiai nebuvo numeruojami. Jim paprastai niekada nerašydavo prie savo eilėraščių datų ar kokių kitų ženklų, retas kuris turėjo pavadinimą, todėl dabar sunku būtų atsekti rankraščių chronologiją. Dauguma eilėraščių dedikuota Pamelai Susan.

Pirmąją savo poezijos knygelę (neskaitant dainų tekstų) The Lords And The New Creatures (Dievai ir naujieji kūriniai) Morrison savo lėšomis išleido 1969 m. Rinkinyje vyravo kinematografinė simbolika, gyvenimo vaizdeliai ir vizijos: mirtis, seksas, narkotikai, šlovė - viskas persipynę tarpusavyje kaip sutraukytos foto juostos gabalėliai, kuriuos netikėtai ir ryškiai iš vidaus apšviečia galingas prožektorius.

Jim Morrison mokėsi kino meno Kalifornijos Universitete (UCLA), du jo studijų filmai buvo apdovanoti prizais. Jim paliko universitetą prieš pat baigiamuosius egzaminus.

Kurį laiką Jim klajojo Kalifornijos pakrante, asketiškai gyvendamas lūšnelėse, atsitiktiniuose prieglobsčiuose, slapstydamasis nuo tarnybos armijoje…

Ir vėliau atėjo The Doors dienos.

Jim pasakojo, kad užrašęs eilėraštį, jis dažnai mintyse girdėdavo ir muziką, tik anksčiau nemanė galįs tapti dainininku. Kai kurių eilių muzikinis skambesys vėliau pasimiršdavo, o kitų išliko, ir jos galiausiai tapo The Doors dainomis.

Vieną žymiausių savo poemų An American Prayer (Amerikoniška malda) Morrison įskaitė į juostą, o 1970 įvadinė jos dalis buvo autoriaus lėšomis išspausdinta ir išdalinta draugams. Po aštuonerių metų The Doors muzikantai Ray Manzarek, Robby Krieger ir John Densmore įgrojo seną ir naują The Doors muziką pagal Jim'o balsą. Tokiu būdu, tiesiog iš dangaus nukrito albumas An American Prayer.

Jim Morrison'as gimė 1943 m. gruodžio 7 d. ir per savo 27-erius gyvenimo metus tapo neužgęstančia roko legenda, nesitaikstymo simboliu. Kartu su The Doors jis įrašė 7 albumus, kurie tapo viena svariausių, mėgiamų ir žinomų roko klasikos pozicijų. Išleistos ir 4-ios jo poezijos knygelės.. Gal kiek mažiau žinomi Morrison'o poetiniai įrašai - keliolika valandų jo paties deklamuojamų eilių, įrašytų į magnetofono juostą. Jim Morrison

1988 pasirodė ilgai laukta iki tol neskelbtų Jim Morrison'o eilėraščių rinktinė Wilderness: The Lost Writings Of Jim Morrison (Tyrai: Prarasti Jim Morrison'o rankraščiai). Dar po keleto metų išleista knygelė American Night (Amerikietiška naktis), kurioje ir nežinomos eilės, ir geriausių epinių The Doors dainų tekstai. Šių leidinių iniciatorius ir pagrindinis redaktorius - artimas Jim Morrison'o draugas Frank Lisciandro*). Abi knygos tapo nacionaliniais JAV bestseleriais.

Šiais laikais galima užtikti įvairiausių, dažnai tiesmukiškų Jim Morrison'o vertinimų. Galima pažiūrėti ir skandalingą režisieriaus Oliver Stone'o filmą The Doors. Bet pabandykime šįkart apsiriboti vien jo „poetine apskaita“. Iki 1971 vasario Jim Morrison savo ranka prirašė daugiau kaip 1600 puslapių. Tai eilėraščiai ir poemos, anekdotai, epigramos, dainų tekstai, esė, apsakymai, trumpi kino scenarijai ir pjesės. Viena eilutė šiuose rašiniuose dažnai pasako daugiau nei išsamiausia biografija.

Ypač saviti eilėraščiai ateina iš giliausių vidinių tarpeklių. Tokios eilės kartais tampa keistai aiškios ir skaidrios, jos kaip Saulės pasiųsta strėlė, skirtos skrieti aplink pasaulį, priartėti prie kiekvieno jas skaitančio, atverti jam duris į amžinai žaliuojančią Jim Morrison'o poezijos šalį.


*) Frankas Liskiandras (Frank Lisciandro) – amerikiečių fotografas, rašytojas, kinematografas ir muzikos kritikas, užsiėmęs fotožuenalistika, reportažais, dokumentine ir „gatvės“ fotografija. Dar besimokydamas Kalifornijos un-te susidraugavo su Džimu Morisonu ir Ray Manzarek’u. Jis įsitraukė į pomirtinius Dž. Morisono projektus, parašė kelias knygas apie jį.

Pabaigai - keletas iliustratyvinių Jim Morrisono eilėraščių vertimų:

Jim Morrison

Lagaminas atsidaro

-  Vidinės laisvės momentas,
kai protas atviras ir
begalinė visata atidengta,
ir siela, palikta klajoti,
apsvaigus ir sumišus, ieško
čia ir ten mokytojų ir draugų.

   * * *

Velnio pasirodymas
Venecijos kanale.
Bėgdamas mačiau Šetoną
ar Satyrą, judantį šalia manęs,
kūnišką mano
slaptosios sąmonės šėšėlį. Bėgantį.
Žinantį.

   * * *

Didysis greitkelis
yra
užtvindytas
meilužių
ir
Ieškotojų
ir
iškeliaujančių
taip
trokštančių
patikti
ir
pamiršti

Dykvietės

Iš Jim Morrison Wilderness parengė ir iš anglų kalbos vertė Lukas Vangelis

Doors and Jim Morrison

Išsilaisvinę poetai
Dendis ir dendizmas
Pranašiškas Aldous Huxley
XXI a. disidentai - David Icke
Andy Warhol: portretas su datomis
William’o Burroughs'o Cut-Up technika
K. Kastaneda. Dono Chuano mokymas
Viljamas Bleikas – pamirštas ir prisimintas
Psichodelinės eros atspindžiai: Amerikos pionieriai
Paul Gauguin, pirmykštės idilės ieškotojas
Beat kartos tėvas susitinka roko karalaitį
Bendra kosmoso ir muzikos istorija
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
L.Vangelio poezija
Fantastikos puslapis
Meno skiltis
Tylos kalba
Vartiklis