Ir skaičiai virsta menu...

Visais laikais matematikai laikė, kad jų darbas yra atrasti naujas skaičių savybes ir jas paaiškinti kitiems. Dabar jau plačiai prieinamos skaitmeninės technologijos (3-D spausdinimas, animacija, virtuali realybė), leidžiančios jas iliustruoti. Optimalūs borromean žiedai

Vizualizacijos vaidmuo matematikos tyrimuose didėja. Anot John Sullivan iš Berlyno Technikos un-to matematinis mąstymas gali būti suskirstytas į 3 grupes: filosofus, mąstančius grynai abstrakčiomis sąvokomis; analitikus, mąstančius formulėmis, ir geometrus, mąstančius vaizdais. Matematinius tyrimus skatina visų trijų grupių bendradarbiavimas. Pats Dž. Sulivanas1) užsiima geometrine mazgų teorija, kurioje ieškoma „geriausių“ konfigūracijų. Pvz., Borromean‘o žiedai, tapę Tarptautinės matematikų profsąjungos logotipu – jie sujungti į visumą, tačiau perkirpus vieną jų, jie atsiskiria. Tokia jų „burbulinė“ konfigūracija yra minimali ta prasme, kad tai trumpiausia forma, kai vamzdžiai nepersidengia – t.y. galite pūsti muilo burbulus aplink kiekvieną iš žiedų. Technikos, įrodančios, kad panašios konfigūracijos yra optimalios danai įtraukia (ap)tekėjimo sąvokas.

Vizualizacija leidžia matematikams savo darbą pristatyti kūrybiškai – ir net pakeisti darbo pobūdį. Tarkim, matematikė Fabienne Serriere2) nusipirko pramoninę mezgimo mašiną, kad numegztų kaklaskares, iliustruojančias ląstelių automatus, matematinius modelius, perteikiančius ląstelių procesus (žr. >>>>>). Kad įgyvendintų savo algoritmines užmačias, ji „pahakino“ mašinos valdymo kodą. O Edmund Harriss3) iš Arkanzaco un-to „pahakino“ gręžimo mašiną, kurią dabar naudoja matematiškoms skulptūroms iš medžio gaminti. Valdymo procese panaudojamos idėjos iš diferencialinės geometrijos. Tai turi ir praktinį pritaikymą, - tarkim, matematika gali būti pritaikoma juvelyrikoje, jau neskaitant nuostabių „apmušalų“ (wallpapers) kompiuterių ekranams.

Gerhard's Muler Behind Plastic, 2011

Išmagnetintojas

1809 m. vokiečių matematikas Karlas Gausas paskelbė „Dangaus kūnų judėjimas kūgių pjūviais aplink Saulę“, kurioje panaudojo idėją apie Gauso gravitacinę konstantą. Gausas atsakingas už šiuolaikinę magnetizmo sampratą ir terminą „išmagnetinimas“ (išgausinimas).

H. Longe nauja instaliacija „Degausser“ yra magnetizmo ir poliariškumo apraiškų meditacija – panaudojant video, piešimą, spausdintą medžiagą, fotografijų ir įvairius objektus. Jis priteikė išmagnetintoją – prietaisą, kuris pakoreguoja magnetinę pusiausvyrą įrenginiuose, tokiuose kaip televizorius. Jis atrado, kad išmagnetintojas gali sutrikdyti jų normalų veikimą ir net priversti laikrodžius eiti atgal.

H. Longe parodoje erdvė buvo užpildoma įdomiai: tai ir 24 pėdų grafiti „20 kartų padidinta magnetinio lauko studija“, Įrėminti popieriniai ir video darbai sugrupuoti, atgal einantys laikrodžiai sukuria „Prieblandos zonos“ atmosferą. Daugumas darbų remiasi 20 a. menininkų (B. Conner, J. DeFeo, W. Berman) idėjomis, ypatingą dėmesį skiriant bytnikų kartai. Verčiausias tarp jų yra „Gerhardo Miuleris anapus plastiko“, piešinys pieštuku pagal Gerhard‘o Richter‘io paveikslą „Miulerio portretas“ (1965).

H. Longe paroda veikė San Franciske „The Popular Workshop“ 2011 m. balandžio 15 d. - birželio 17 d. Daugiau >>>>

BRA ir kitas streat art

Į grafičius žiūrėti galima daugiabriauniškai: viena vertus, tai tūlo piliečio malonės nevertas „Saugrafos5) “ pajamų šaltinis; kita vertus, jie yra kaip lakmuso popierėliai, indikuojantys žmogaus mieste savijautą, situaciją – jo dasein. Tai taip pat ir protesto ar kritikos forma, kartais – apeliavimas į kolektyvinę sąmonę apklausų formomis. Pvz., vieša anoniminė apklausa dėl grafičių Malūnų gatvėje arba gatvės rašytojo 209‘o organizuota akcija siekiant sužinoti, kaip visuomenė juos vertina. Pastaruoju atveju įdomu tai, kad 209‘as buvo davęs pažadą nustoti rašyti ant sienų, jei sulauks daugiau neigiamų vertinimų nei teigiamų. Kaip matome, jo mintys vis dar gaivina miesto sienas…

Iš esmės, tiek gatvėje, tiek privačioje savo namų zonoje kiekvienas disponuoja lygiai tokia pačia galimybe mokytis, atrasti, išgyventi ir kurti. Tik ne kiekvienas pasižiūrėjęs į parduotuvių iškabas įmanytų jose, kaip V. Benjaminas, įžvelgti kambario sienų dekoracijas, o skelbimų lentose – rašomąjį stalą. Šiuo atveju grafitininkai, tarsi įsisąmoninę Benjamino mintį, miesto sieną mato kaip drobę, dienraštį ar tinklaraštį, naikindami ribas tarp privataus ir viešojo sektorių. Garbė Gerosios Vilties šiukšliadėžei!6) Žavu ir tai, kokia nemenka yra grafičių žanrinė įvairovė: nuo satyros iki poezijos, nuo balsavimo biuletenio iki pjesės… Lietuvos kino teatras

Kaip viešosios erdvės kūnams, grafičiams būdingas polilogiškumas. Būna, jie reiškiasi kaip klausimas–atsakymas, provokacija–atsakas, tezė–antitezė, tezė–pritarimas. Štai po užrašu „Graffiti vartokime saikingai“ kažkas kitas ėmė ir pridūrė: „Ir socialiai atsakingai.“ Įdomu stebėti tuos „pašnekesius“: grafičiai – tai amžina interkomunikacija, pasižyminti savais kodais ir kodeksais. Čia ypač aktyvios teritorinės sąvokos „aš“ ir „kitas“. Įsibrovei į mano karaliją – būk tikras, būsi pastebėtas, tačiau svetingumo nelauk. Street art invazija ant amžinatilsį „Lietuvos“ kino teatro sulaukia šiurkštaus atkirčio: „Hands off real graffiti.“ Kas sutramdys grafitistą? Dėdė policininkas? dėdė šaltis? dėdė Algis? ar dėdė miegas? Niekas – tai paties miesto tautosaka, ir ji turi išlikti anonimiška. Legaliems vardiniams piešiniams viešosiose miesto erdvėse grafitininkai tarė šiurkštų STOP, ir tas jų aktas liudija perdėm gyvenimišką kovą už kiekvieno iš mūsų įsitikinimus.

Ir vis dėlto to, ką šiandien matau ant daugelio miesto sienų, nepavadinčiau nei polilogu, nei įsitikinimu. Tarkime, tagų erzelynė ant Žaliojo tilto mūro – kas tai? Anarchija, my friend. „O prieš 15 metų Žaliasis tiltas buvo viena prestižiškiausių grafiterių vietų“, – pasakoja grafitininkas Moloko. Anot jo, ten kadaise atsiradęs milžiniškas skandalingas užrašas BRA“ buvo labai gerbiamas. Atkakliai spėliota, kam užteko drąsos šitaip garsiai driokstelėti. O svarbiausia – niekas kitas iš grafitininkų nedrįso tos liemenėlės „numauti“… Ir čia priėjo Kindziulis su baltų dažų kibiru. Ir karaliaus Saulės viešpatavimas baigėsi. Sterilizuota patiltė tapo masinių pjautynių vieta. Kaip danguje, taip ir ant žemės, – nukirsdinus karalių, ištinka suirutė. Monarchiją keičia anarchija, įsitikinimus – tušti principai. Moloko nuomone, šiandien dažnas, vedamas populiarumo troškimo, palikęs savo pėdsaką ant kokios nors miesto sienos, skuba jį tučtuojau įskaitmeninti ir paskelbti virtualiojoje erdvėje nebeslėpdamas savo autorystės. Anonimiškumo kodeksas sumenkęs. Nenorėdama leistis į moralus, tiesiog konstatuoju: sienos – tai mes. Jau vien dėl to man smalsu jas stebėti.

Grįžtant prie „Sintezijos7) “ projekto, įdomu tai, kad ji užkėlė šiuos laikinuosius gatvės kūrinius ant pjedestalo. Tarsi akcentuodama grafičius kaip memorialinius ženklus. Tačiau argi jie turi išliekamąją vertę? To paties, manyčiau, galima klausti ir apie literatūrą. Kitados, beje, užmačiau vieną gatvės rašytoją, dėliojantį šviežią tekstą ant sienos, t.y. prispaudusį prie sienos kartoninius trafaretus su išpjaustytomis raidėmis ir jau besiruošiantį tai laikinajai amžinybei. Tuomet ir pagalvojau, kaip tai panašu į spausdinimą literomis…


Kuo dar galima netapyti?

Prie viso to – dar vieno mokslininko, jau iš kitos srities, naudota „priemonė“....

Anglų mikrobiologas, penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas4) tapė ... mikrobais. Jis į Petri indelį patalpindavo maitinamuoju tirpalu permerktą filtravimo popieriaus skritulį ir plonyčiu teptuku užveisdavo jame įvairių spalvų bakterijas Flemingo Monro taip, kad sudarytų piešinį. Tokios tapybos sudėtingumą sudarė tai, kad bakterijos dauginasi skirtinga sparta, tad reikia laiku sustabdyti vienos ar kitos piešinio detalės augimą, nes kitaip ji išplistų visame piešinyje. Tai buvo padaroma tuo pačiu teptuku užtepant formalino.

Karalienės vizito į laboratoriją proga jis mikrobais nupiešė Britanijos vėliavą.


Pastabos ir paaiškinimai

1) Džonas Sulivanas ( John M. Sullivan, g. 1963 m.) – amerikiečių matematikas, Berlyno Technikos un-to matematinės analizės ir topologijos dėstytojas (nuo 2003 m.). Tyrimų sritis – optimalioji geometrija. Pradėjo kurti sniego skulptūras.

2) Fabienne Serriere – matematikė ir muzikė. Nuo 2005 m. dirbo kaip Necscape.com blogerė įvairiomis temomis: nuo aparatinės dalies hakinimo iki atviro kodo klausimų ir kt. Vėliau dirbo sistemų administratore. Yra vegetarizmo propaguotoja.

3) Edmundas Haris (Edmund Harriss) – Arkanzaso un-to matematikos dėstytojas. Tyrimų sritis – geometrija: padengimai ir raštai, ieško neįprastų matematikos taikymų – robotechnikoje, architektūroje, dizaino srityje. Su A. Bellos parengė matematinę spalvinimo knygą „Snaigė, kriauklė, žvaigždė“.

4) Aleksandras Flemingas (Alexander Fleming, 1881-1955) – škotų gydytojas, mikrobiologas, farmacininkas, Nobelio premijos laureatas (1945). Labiausiai žinomas kaip penicilino atradėjas (1928). Jis peniciliną (pirmąjį antibiotiką) išskyrė iš pelėsinių grybelių. Taip pat atrado lizocimą, antibakterinį žmogaus kūno išskiriamą fermentą. Kai suslogavo, savo nosies išskyras pasėjo į Petri indelį su bakterijomis. Po kelių dienų aptiko, kad ten, kur pakliuvo išskyrų, balterijos žuvo. Apie lizocimą pirmąkart paskelbė 1922 m. Taip pat atsitiktinai atrado ir peniciliną – kai 1928 m. aptiko, kad viename Petri indelyje su Staphylococcus aureus bakterijomis sudygo pelėsinių grybelių kolonija, apie ją bakterijų kolonijos tapo skaidrios dėl sunaikintų ląstelių. Tad abu didžiausi jo atradimai padaryti dėl betvarkės jo laboratorijoje (taip pat žr. Kiekvienam sava priežastis).

5) Saugrafa – įmonė, kurios veiklos sritys: švaros, valymo paslaugos, buities paslaugos: fasadų apsauga (padengimas vaško pagrindu), valymas, grafiti valymas, apsauga nuo grafiti, pastatų įėjimų valymas. Šiuo metu veiklos atrodo nevykdo, svetainė neveikia. Bet ji 2013 m. laimėjo Vilniaus savivaldybės konkursą 3 m. prižiūrėti ir išvalyti Vilnių nuo „grafiti terlionių“.

6) Ant jos buvo užrašas: „Gatvės kaip jūsų butas“.

7) Sintezija – 2006 m. Lietuvoje prasidėjęs skirtingų meno sričių kūrėjų judėjimas, šiandien jungiantis jau apie šimtą poetų ir videomenininkų, kompozitorių ir režisierių, aktorių ir muzikantų, šokėjų ir performansistų, novatoriškais projektais siekia sintezuoti alternatyviuosius menus ir naująsias medijas.

Projektas „Kalba Vilnius. Eteryje – Žaliasis tiltas“, realizuotas 2016 m. „Kultūros nakties“ proga, sužibo žaliomis lazerio projekcijomis: gatvių rašytojų tekstais ir ąžuolo lapų vainikais, atkartojančiais tilto turėklo ornamentą. Projektą pristatė menų ir mokslo sintezės judėjimas „Sintezija“, kurio įkvėpėjas Julius Žėkas (g. 1980 m.) kvietė praeivius pasiklausyti, kaip kalba gyvasis Vilnius.

Tilto kolonose atgis iš samanų suformuoti šimtamečiai miesto simboliai. Patiltė taps žaliuoju ekranu, ant kurio lazeriais bus transliuojami „gatvės radijo“ pranešimai:

„Kultūros nakties metu Žaliasis tiltas prabils gatvės rašytojų išmintimi – burtažodžiais ir maldomis. Nors ši anoniminė miesto kalba dažnai turi jautrų santykį su praeiviu, mūsų tikslas yra išsklaidyti bet kokias įtampas, susijusias tiek su laikinosiomis gatvių žinutėmis, tiek su pačiu Žaliuoju tiltu.

Atsimerkime ir įsiklausykime – kas yra tiltas? Tai ne tik konstrukcija, jungianti skirtingus miesto krantus, bet ir skirtingų nuomonių bei pažiūrų sutaikinimas. Žaliasis tiltas – tai ir grandinės, ir ąžuolo lapų vijos, ir rozečių žiedai, ir tu, mielas praeivi. Šiąnakt jis tampa dar ir žaliuoju ekranu.“

Formos iš matematikos srities perkeltos į realų fizinį pasaulį, Frank Farris:
Frank Farris kompozicija

Prerafaelitai
Gyvenimo gėlelė
Išsilaisvinę poetai
Poetinė geometrija
Dailininkai: Algis Lankelis
Papilnėjo da Vinčio kanonas
Impresionistas Paul Cezanne
Andy Warhol: paskutinė vakarienė
Dž. Birkhofas: matematikas ir meno matuotojas
Gyvenimas laikmečio dvasioje ir foto-moto-savišvieta
Sadomazochizmas „Užsispyrėlės sutramdyme“
Paul Gauguin: pirmykštės idilės ieškotojas
G. Kuprevičius. Didžiojo meno sutemos
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
Ar kompiuteriai supranta meną?
Žiūrovo nuostaba kūrinio suvokimui
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Atsidaro matematikos muziejus
T. Ševčenkos „Akloji su dukra“
Visų dienų apmąstymai
Pastabos apie kūrybiškumą
Tapyba ir teatras
Naujoji banga
Dailieji menai
Vartiklis