T. Ševčenkos Akloji su dukra
Birutė Masionienė, MŽ, 1982, liepa, nr. 7 (283)
Didysis ukrainiečių poetas Tarasas Ševčenka (1814-1861), anksti likęs be motinos
ir tėvo, patyręs visas našlaičio baudžiauninko gyvenimo negandas, savo kūryboje daug vietos skyrė panašaus likimo
žmonėms. Lyrikoje ir poemose viena svarbiausių yra našlaitystės tema, atspindinti ir konkrečius XIX a.
pradžios socialinius reiškinius, ir apibendrintai nusakanti žmogaus nedalią, vienišumą. Poemoje Akloji,
parašytoje rusų kalba 1842 m. Peterburge, šioji tema atskleidžiama per aklos motinos ir gražuolės dukters Oksanos tragišką lemtį.
Laiške ukrainiečių literatūros klasikui G. Kvitkai-Osnovjanenkai*) T. Ševčenka sakėsi meistraująs dramą Akloji
gražuolė; paskui ją perdirbo į poemą Akloji, matyt, išsaugodamas kai kuriuos neišlikusio varianto (aklos
motinos ir dukters) dialogus arba jų idėją. Poemos rankraštis buvo aptiktas 1885 m. ir pirmąsyk paskelbtas
žurnale Kijevo Senovė (Kijevskaja Starina, 1886, Nr. 6), o rašytojas I. Franko 1908 m. įdėjo ją į T. Ševčenkos rinkinį Kobzarius.
Poemoje atskleisti dviejų moterų likimai: motinos, pono suviliotos ir pamestos, ir dukters Oksanos,
atkeršijusios savo tėvui, pamišusios ir žuvusios gaisro liepsnose. Poema sukomponuota kaip motinos
išpažintis dukrai jaudinantis pasakojimas apie jaunystę, motinystę, akių šviesos praradimą. Poemos antras
planas dukters patekimas į tėvo namus, kerštas jam ir pražūtis. Poemą pradeda ir užbaigia aklosios
giedama psalmė, perteikianti jos neviltį ir vienatvę. Kūriniui, parašytam ankstyvajame T. Ševčenkos kūrybos
laikotarpyje, būdinga romantinė poetika: kontrastų ryškinimas bei hiperbolizavimas nelaimingą motinos
likimą dar labiau pabrėžia jos aklumas; arba ekspresyvios tapybiškos detalės kruvinas mėnuo, kurio
baugu Oksanai, baisus degančio dvaro vaizdas, išprotėjusi Oksana, sūpuojanti kruviną peilį ir t.t.
T. Ševčenka, būdamas dailininku, pats mėgino iliustruoti poemą. Išliko 4 eskiziniai piešiniai tema Akloji su
dukra, daryti 1842 m. (dabar saugomi T. Ševčenkos name-muziejuje). Viename eskize pavaizduota basa
motina ir duktė, padėjusi jai ant kelių galvą.
T. Ševčenka yra iliustravęs ne vieną savo kūrinį: balades Topoliai, Paskenduolė, poemą Aklasis ir kt.
Tai ne atsitiktinis jo biografijos epizodas.
Jau vaikystėje kambarinis kazokėlis, kaip jis buvo vadinamas pono Engelkardto dvare, turėjo potraukį
piešimui, kuris ypač prasiveržė gyvenant Vilniuje 1829 m. gruodyje. Ponas, sugrįžęs iš pokylio, aptiko jį
žvakės šviesoje kopijuojantį paveikslą apie kazoką Platovą, nudraskė ausis, davė antausių už tai, kad jis
galėjo ne tik namus, miestą sudeginti (T. Ševčenka. Autobiografija, 1860). Yra manoma, jog vis dėlto tas
pats Engelkardtas, patikėjęs neeiliniais kazokėlio gabumais, leido jį pasimokyti piešimo meno galbūt net pas
Vilniaus universiteto, kurio rūmai stovėjo priešais Engelkardto buveinę (dabar Meno darbuotojų rūmai), tapybos katedros profesorių J. Rustemą.
1838 m., pažangiųjų rusų menininkų V. Žukovskio,
K. Briulovo rūpesčiu išpirktas iš baudžiavos, T. Ševo rūpesčiu išpirktas iš baudžiavos, T. Ševčenka buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją,
kur vedliu po meno pasaulį bei jo profesines paslaptis tapo K. Briulovas. Ševčenka žavėjosi šio tapytojo paveikslais
Pskovo apsiaustis, Paskutinė Pompėjos diena. Ševčenka žavėjosi šio tapytojo paveikslais Pskovo
apsiaustis, Paskutinė Pompėjos diena. Ankstyvuose T. Ševčenkos autoportretuose, aliejinės tapybos bandymuose jaučiama
K. Briulovo įtaka.
Studijuodamas akademijoje, T. Ševčenka kelis kartus buvo apdovanotas antrojo laipsnio sidabro
medaliu už paveikslus: Berniukas elgeta, duodantis šuniui duonos, Čigonė būrėja. 1843-45 m.,
keliaudamas po Ukrainą, T. Ševčenka tapė istorinius paminklus, vietoves, etnografinius vaizdelius ir paruošė
ofortų albumą Vaizdingoji Ukraina (išleistas 1844 m. Peterburge). Šis albumas, kai liudija specialistai,
suvaidino nemažą vaidmenį ukrainiečių vaizduojamojo meno raidoje. Leisdamas jį, Ševčenka turėjo ir kilnų
praktinį tikslą už gautuosius pinigus norėjo iš baudžiavos išpirkti savo gimines... T. Ševčenka planavo
įsikurti gimtojoje Ukrainoje, dėstyti piešimą Kijevo universitete (buvo padavęs oficialų prašymą), tačiau viską
nutraukė caro valdžios persekiojimai, areštas, dešimtmetis priverstinis kareivinių muštras bei tremtis į Orsko
ir Novopetrovsko tvirtoves. Caro įsakymu jam buvo griežtai uždrausta piešti ir rašyti eiles. Kai 1857 m. T.
Ševčenkai leido grįžti į Peterburgą, dailės akademija paskyrė jam dirbtuvę, kurioje poetas ir apsigyveno. Ten
rašė, daug piešė. Su tikra menininko meile susidomėjo graviūra, kai patsai rašė autobiografijoje. Yra net
laikomas šio žanro novatoriumi rusų mene. 1860 m. rudenį akademijos taryba įteikė jam graviūros akademiko
diplomą. Tai buvo pripažinimo ir ateities laidas, tačiau mirtis 1961 m. žiemą neleido išsipildyti lūkesčiams...
Taigi poemos Akloji iliustracijos dėsningas T. Ševčenkos kūrybinės biografijos epizodas. T.
Ševčenkos gyvenime gražiai derinosi tapytojas, mąstantis linijomis, romantiškais spalvų potėpiais, ir
emocingas lyrikas, tiek gražaus ir gero dovanojantis ligi šiolei savo skaitytojams...
*) Grigorijus Kvitka-Osnovjanenko (1778-1843) ukrainiečių rašytojas,
žurnalistas ir dramaturgas. Jo ukrainietiškai rašyti kūriniai buvo labiau komiški ir satyriški, tačiau jis parašė ir rimtų
kūrinių, tokių kaip vodevilis Marusia (1832). 4-me dešimtm. sukūrė fantastinę lyrišką istoriją apie Charkovo (kuriame
didesnę gyvenimo dalį gyveno) įkūrimo istoriją. O pagal jo vodevilį Boi baba (1840) buvo pastatytas pirmasis
ukrainiečių miuziklas Feminizmas ukrainietiškai (1998).
Papildomai skaitykite:
Rodanti kelią
Dailė fiziko akimis
Aklieji vargonų virtuozai
Gurdžijevas apie meną
Sofija Maidanskaja. Eilės
Dailininkai: Algis Lankelis
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Lietuvių kultūra: keistis, kad išliktum savimi
Daina gyvenime: David Bowie ir "Space Oddity"
Perbrauktas Paryžius; ekskursas į pasąmonę
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
Susijungia begalybėje per Dzen?
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Papilnėjo da Vinčio kanonas
Rock poetika: Jimi Hendrix
Mineapolis-Hanojus-Vilnius
Susitikimai BLITZ klube
A. Warhol "Oksidacija"
Išmagnetintojas
Prerafaelitai
Meno skiltis
Vartiklis