Samanėlių lopšinė?
|
Persiritus rugsėjo vidurį, tada, kai kadais elniai iš dangaus krisdavo, kas du metai ramų Birštono miegą sutrikdo kompiuterinkų sąskrydis... Ne, tai ne programuotojų, kurie iki šiol nėra susivieniję, išsibarstę mažom grupelėm ir užsisklendę savo rateliuose... Jie neturi kur išeiti ir išlieti savo tulžį, pažiūrėti viens į kito akis ir šnibždėtis paslaptinga kalba, kurios žodžiai bereikšmiai netyčia pro šalį pėdinančiam praeiviui...
Tai kompiuterininkų, žmonių, dirbusių su kompiuteriu (ir dabar jį tebenaudojančių), o dabar įtakojančių tam tikrą paveiką kompiuterikos raidai, susitikimas, pasikalbėjimas, pasisėdėjimas... Šiuos žmones kiti gali pavadinti ir "vadais", ir
|
Fotoreportažai iš pirmųjų dviejų dienų operatyviai sutūpė "Vartiklyje", - akimirkos sustingusios bitais "Epson" skaitmeninėje kameroje ir "mobiliu" "Omnitel" ryšiu "Bitės" sparneliais nuskrieję į "Vilnių, pasakų miestą". Ten ieškokit Voratinklių virš Nemuno slėnio, kuriuos sukėlė "pažinčių vakare" (rugsėjo 17 d.) nuvilnijusi G.Kuprevičiaus atsisveikinimui sugrota "Samanėlių lopšinė".
|
Redaktorius nesiryžo tą vakarą varžytis su "Skaitmeninio vaizdo ložės" vaizdų gaida - ir skaitmeninė kamera liko kantriai laukti brėkštančio ryto, kad savo reportažiniais kadrais primintų - "Kas su LIKS, - tas išliks!" O tą vakarą... Likai jaustis toks mažas, toks niekingas ir silpnas, - kad norėjosi tik kiūtoti, kaip kokiai skruzdei po lapu - neduodie, užlips, sumins...
Unikali G.Kuprevičiaus improvizacija per pusantros valandos privertė pamiršti galvaskausmį, lydėjusį kelionėje, niūrias mintis, stumiančias į pragaištį - sugrįšti, suvokti - ir aš dar žmogus...
O jeigu būtų galima pakliūti į vidų, į vyksmą - o nelikti vien neveiksniu žiūrovu, nežinančiu, ar čia grožėtis "fontanų" fraktaline kompozicija ar žiebti į nepaklusniąją lemputę, kuri gęsta amžinai kaip tik tada, kai turi akinančiai šviesti.
Samanėlių lopšinė?
|
Nutrupėję žodžiai - žodžių trupiniai...
Samanėlių lopšinė?
Ar "Permaina"?.. keturių patriotinių lietuviškų melodijų (viena ir geriausia
yra mano tėvo) motyvais; bet dar geresnė - ši mano kompozicija.
Geriausias balsavimas kojomis - juk rankomis neišeisi... Nors laukia pagalbos ir siela. Tai dvasios žmonės - jos kūrinys...
Samanėlių lopšinė?
Dzūkijos miškų pagalvėlės nors akimirkai vėl mane priglaus.Pastaba: Nuotraukos, kuriomis iliustruotas šis puslapis, padarytos "Skaitmeninio vaizdo ložės" vadovo Sauliaus Norvaišo tikrai ne skaitmenine kamera. Viskas, kas jose pavaizduota, vyko jau po šiame puslapėlyje aprašomų įvykių.
