Juozas Erlickas. Tada buvo vakaras
(Šitą istoriją papasakojo vienas mano pažįstamas Petras Garnevičius. Pavardės prašė neskelbti) .Tada buvo vakaras. Mama ruošė vakarienę, ir pasirodė, kad namuose nėra duonos. Ji man padavė rublį ir liepė nueiti į parduotuvę. Taip ir atsidūriau gatvėje...
Iš karto man toptelėjo mintis: "O kur bloga kompanija!?" A, štai ir jinai. Vienas iš blogos kompanijos priėjo prie manęs ir paklausė:
- Nori įsilieti į mūsų eiles?
- Noriu, - atsakiau.
- Gerai, - tarė jis. - Traukiam plėšti kinoteatro kasų.Ir mes visi nuėjom. Pakeliui dar apiplėšėm keletą vienišų praeivių, senelį Barabančikovą su apelsinais ir gazuoto vandens automatą. Plėšiant automatą aš itin pasižymėjau ir buvau išrinktas gaujos vadu. Po kiek laiko pasiekėm kiniteatrą. Bet mūsų atvykimas nieko nenustebino, todėl nutarėme užsimaskuoti kino žiūrovais. Užsimaskavome. Iki seanso pradžios gdar buvo gražaus laiko. "Ar ne metas pradėti piknaudžiauti alkoholiniais gėrimais", - pagalvojau, ir mano kojos nejučiom pasuko bufeto link.
- Moterie, nešk čionai spiritinius patiekalus, - tariau bufetininkei,ir ji tuoj pat ištiesė man dvi taureles grogo. Išgėriau vieną - nieko, išgėriau antrą - irgi nieko. Bet po kiek laiko pajuntu kūne jaukią šilumą ir mano akys pradeda lakstyti po moteris. "Arne laikas pradėti ištvirkauti?" - tariau aš sau, ir, vos tik spėjau taip pagalvoti, prie mano staliuko atsisėdo mergina.
- Aš tave myliu, - pasakiau.
- Gerai, - tarė ji.
- Vos tik pamačiau tave, iškarto ir supratau: taip, čia ji. Ta tikroji ir vienintelė, - kalbėjau.
- Taip, - tarė ji. - Aš tokia.
- Dėl tavęs galėčiau nusileisti į šachtą ir per vieną naktį iškirsti penkis šimtus tonų anglies arba per dieną primelžti iš karvės dvylika tūkstančių ir pusę litro, - pasakiau.O tuo metu įbėgo į bufetą vienas iš blogos kompanijos ir sušuko:
- Greičiau, greičiau - pradedam operaciją.Po tų žodžių mergina apalpo, o aš giliai susimąsčiau: "Ką man dabar daryti? Aš pamilau šią puikią merginą ir pakilau naujam gyvenimui. Mes susituoktume, apsigyventume jaukiam namely ant upės kranto. Dienomis aš dirbčiau gamykloje, prie staklių, vakarais gročiau dūdų orkestre ir lankyčiau dramos ratelį, o šeštadieniais mes abu eitume į simfoninės muzikos koncertus. Tačiau kaip man nubraukti juodą praeitį ir įžengti į šviesų rytojų?" Aš galvojau karštiliškai, bet nieko negalėjau sugalvoti. Todėl nuėjau į parduotuvę, nupirkau kepalą duonos ir parnešiau namo.
- Kur taip ilgai buvai? - paklausė mama.
- Et, - numojau ranka aš ir, nuėjęs į svetainę, įsijungiau televizorių. Rodė futbolą ( 2 : 2 švedų naudai ).
Galite pavartyti:
juodųjų anekdotų rinkinuką
eilėraščius iš J. Erlicko rinkinio
Rinkinys: Juokai ir juokeliai
arba nubėgti pasiskaityti kitosJ. Erlicko prozos - konserviškojo realizmo...
Iš atsargos seržanto memuarų
Kur dingsta pašalinti simboliai?
Ką padarė viščiukas?
Vartiklis