Šuniškos nesąmonienos (II dalis)
[Žr. Pirmąją nesąmonienų dalį]
Gimimo dienos proga gavau oro drėkintuvą ir džiovintuvą. Aš juos abuįjungiau tame pat kambaryje - tegu pasipeša.
O kitą dieną aš į drėkintuvą įpyliau vaško, - tai kaip dabar viskas pas kaimynus blizgėjo! Tačiau po to teko keltis į naują butą. Viename jo kambarių ant sienos buvo jungiklis, tačiau jis nieko nedarė. Kartais, praeidamas pro šalį, aš jį įjungdavau-išjungdavau: aukštyn-žemyn, aukštyn-žemyn, aukštyn-žemyn ir t.t. Po kelių dienų iš Australijos gavau vienos moters laišką. Jame tebuvo vienas žodis: Liaukis!.
Tada išbandžiau dėmių išėmėją ant naujojo kaimyno įsipurvinusio šuns, - ir dabar tos dėmės išėjo iš namų. O kaimynas grąsinasi išimti mane. Todėl irgi nusipirkau šunį, kurį pavadinau Stok!. Dabar rytais išeinu jį pavedžioti po kaimyno langais, ir šunelis tirpsta iš laimės galėdamas ant kaimyno gėlių padaryti sysiuką. Kai jis nubėga per toli, aš jį pašaukiu: Bėk čia, Stok! Bėk čia, Stok!
Tai man primena geriausius sborų (karinės stovyklos) laikus. Dar vienas-
kitas senelis gal dar gyvas ir prisimena tas šviesiąsias Tamsiųjų Amžių
akimirkas. O kitiems primenu, kad ir tokią atrakciją. Žygiuojant kolona pasigirsta balsas:
- Spyška slieva! (Žybsnis kairėje)
Tada reikia kristi ant žemės po savimi paslėpus automatą. Klausimas:
kodėl automatą reikia slėpti po savimi?
Tik plūgui gali būti neaišku, kad jadriono (atominio) sprogimo metu
išsilydęs metalas nepradegintų kario aprangos!
Nusipurtę dulkes žygiuojame toliau, kaip:
- Spyška sprava! (Žybsnis dešinėje)
Kaifas!....
Vieną dieną pastebėjau, kad mano akys piktai žvairuoja viena į kitą. Kas jums pasidarė? klausiu. Jos atsako:
- Kažkas smirdi tarpe tarp mūsų!?
Paskutiniu metu išmokau magijos pradanginti daiktus. Kol kas šį meną išbandžiau su picomis man tai puikiai pavyksta. Kai tik kurjeris atveža picą, netrukus ją pradanginu paslepiu pilve. Dar išmokau išdžiovinti vandenynus. Paimu žemėlapį, ant Ramiojo vandenyno užpilu vandens, tada žemėlapį palaikau saulėje ir Ramusis vandenynas išdžiūsta!
Vieną dieną Fabijoniškėse prie Mandarino pastebėjau nuostabaus grožio merginą. Tada nuskubėjau į artimiausią
policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą prieš ją. Policininkas perskaitęs nustebo Už ką?!
- Noriu pasodinti ją į kalėjimą!!! Ji pavogė mano širdį!
Pasimetęs stoviu prie gatvės. Praeinančio praeivio klausiu:
- Kur čia priešinga gatvės pusė?
- Ten! parodo kitą gatvės pusę praeivis.
- Keista, - nustembu. Ką tik ten man sake, kad čia
Sėdžiu taip kartą pavakare, užsiplikęs arbatą, ir garsiai mąstau: Taigi, katės turi po 9-ias gyvybes, o arbatos pakelis tik dvi. Tai išeina, kad katę aš galėčiau užplikyti 4,5 kartų daugiau...
O mūsų kaime dar gyveno SKAT Šaulys. Kai tik trukteli, pamatęs bėgiojantį kokį kaimynų šunį, čiumpa muškietą" ir pila tiesiai tam kakton - ba-bach! Taiklus vienok, nors ir ant kojų vos bepastovi, nupila iš karto. Kitą dieną teisinasi: Dovanok, kaimyne, galvojau, kad usūrinis... O kad tokį Fabijoniškėse įsitaisyti - kibiro kaukolinio" nepagailėčiau...
O jeigu urmu gaučiau pigiau visą bidoną - galima būtų pasamdyti visą SKAT kuopą, - dar ir kaimyniniams rajonams (už nedidelį mokestį) paskolinti galėčiau.
Taip pat galite paskaitinėti keletą juodojų anekdotų rinkinukų:
pirmą, o taip
antrą bei paskutinį -
trečią, o taip pat
naujausią
Ir pasiaiškinti Gyvenimo dėsnius.
Taip pat Evaldas Dirgėla. Kosmose
S. Altovas. Aplink pasaulį
Apibendrintoji klaidų teorija,
Programuotojo evoliucija: "Labas, pasauli!",
Truputį tinkliškos muzikos?,
Žvaigždžių trekas: Kas būtų skrendant su Windows'95