Moterų pasipriešinimas
Nors ankstyvaisiais amžiais buvo nemažai parašyta apie moters prigimtį (užtenka paminėti vien 14 amžiaus Kristiną de Pizan, Bokačą ir Čauserį), 16 a. pabaigoje Anglijoje kilo diskusijos, kurios buvo vadinamos "querelles des femmes" ("ginčai apie moteris"). Jas, iš dalies, sukėlė to laikotarpio (Reformacijos atsiradimas) religiniai disputai apie pačią žmogiškąją prigimtį.
Nemažai besiginčijančiųjų savo argumentus sustiprindavo pirmųjų Biblijos Pradžios knygos dalių apie pasaulio sukūrimą citatomis.
I.26. Tada Dievas tarė: "Sukurkime žmogų pagal atvaizdą savo, - panašų į mus; ir tegu turi jis pranašumą prieš žuvį jūroje ir paukštį ore, ir prieš galviją bei bet ką žemėje, ir kiekvieną gyvį, šliaužiojantį žeme".
I.27. Taip Dievas sukūrė žmogų pagal atvaizdą savo, pagal Dievo atvaizdą sukūrė jį - vyrą, moterį sukūrė jis juos.
II.21. Ir Viešpats privertė Adomą giliai įmigti, ir šis užmigo: ir išėmė vieną jo šonkaulį ir pridėjo mėsos vietoj jo;
II.22. Ir iš šonkaulio, kurį Viešpats išėmė iš žmogaus, sutvėrė moterį ir atvedė ją pas Adomą.
II.23. Ir Adomas tarė: "Tai kaulas iš mano kaulų, ir mėsa iš mano mėsos - ją pavadinsiu Moterimi, nes ji išimta iš Žmogaus.
II.24. Ir todėl vyras turi palikti tėvą ir motiną ir atsiduoti žmonai, nes jie vieno kūno.
III.16. Ir moteriai jis tarė: "Aš padauginsiu tavuosius vargus ir nėštumo kančias; skausmuose gims tavo vaikai; ir tujei trokši savo vyro, kurs vadovaus tau.
Anglijoje 16 a. pradžioje plito nemažai didžiojo mistiko Kornelijaus Agripos, moteris ginančio traktato "De nobilate et praecellentia foeminei sexus" ("Apie moterų kilnumą ir pranašumą") vertimų, kurie darė didelę įtaką vėlesnių diskusijų dalyviams. Viena pirmųjų moterų, įsivėlusių į ginčus, pasivadino Džeinės Angerės (Piktosios) vardu. Siūlome paskaityti jos atsakymą į dabar prarastą ir prieš moteris nukreiptą apie 1588 m. parašytą pamfletą.
Džeinė Piktoji. Už moteris
Siekiant apginti jas nuo pasirodžiusių Apsirijėlio Meilužio įžeidžiančių rašinių ir kitų ieškančių Veneros [gašlūnų], besiskundžiančių, kad persisotino moterišku švelnumu.
Parašė Džeinė Piktoji, dama (džentelmenė)
Nėra ko ir reikalauti, kad kiekvienas vyras savo rašiniuose rodytų savo tikrąjį vidų; jų mintys taip smarkiai prasilenkia su geru išsiauklėjimu, kad net neverta klausti apie jo buvimą. Jie pasirenka retoriką taip dažnai, kaip dažnai išeina iš savo proto ribų ir nuklysta nežinia kur. Jei jų prasimanymai yra jau tokie, kad net pritrenkia, belieka mums pačioms parašyti apie mus, moteris...
Manau, kad tokių antpuolių paprastos moters atžvilgiu pagrindas būtų abejonės mūsų protu ir mūsų drovumu bei dėl tos priežasties, kad jie mano, kad nėra nė vienos tarp mūsų, kuri galėtų ar išdrįstų paneigti jų šmeižtus ar neteisėtus priekaištus. Jų užgauliojantys liežuviai tokie trumpi, o jų niekieno nevaržomų pasisakymų laikotarpis toks ilgas, kad jie tebemano, kad mes negalime jų sulaikyti ir kad niekad nieko neparašysime, kad užčiauptumėm jų meluojančias lūpas...
Jie yra taip penimi mūsų švelnia prigimtimi, kad, tarsi kuinai [nuvaryti, užsispyrę arkliai] (užsiauginę nudribusius pilvus) persisotino mūsų meilumu. Jei mes neleisime jiems uostyti mūsų palaidinių, jie pačiups mūsų apatinius; o jei mes neleidžiame [netoleruojame] tokios necivilizuotos pajuokos rūšies, tada mes laikomos drovuolėmis. Jei mes taikstomės su jų šiurkštumu ir esame šiek tiek paslaugios jiems, jie iškart iš nieko padaro kažką svarbaus visiems sakydami, kad jau persisotino meile...
Viena nesuskaičiuojamų tokių knygų ... pateko man į rankas, ... kurios esmė išsakoma kaip vyrų kvailumo neigimas ir mūsų lyties išplūdimas. Didžiausia mūsų kaltė, kad moterys liko labai patiklios ir todėl džiaugiasi meilikavimu jiems [vyrams] veidmainiaujant ir pavergiant mūsų protus klastingu liežuviu... Tad Dievai, žinodami, kad žmonijos mintys gali trokšti garbės, ir peržvelgdami dorybes, kuriomis apdovanotos moterys, ir tam, kad neleistų mums išpuikti ir taip įsipainioti į Liuciferio pinkles, davė vyrams pranašumą prieš mus - tą gaidžio skiauterę, vien kuria jis tegali pasigirti.
Tad mes tekame su mūsų dorybėmis, o jie mus veda su savo tuštybe. Bet vyrai, turintys pakankamai proto, kad galėtų gerbti moteriškąsias dorybes, kai užvaldomi žavesio tų skanumynų, kurie gundo ir audrina jausmus verčiančius tarnauti mums, virsta plėšriais vanagais, kurie ne tik sklando virš mūsų, bet ir mus pačias sudrasko. Mūsų privalumai jiems yra mūsų pačių naikinimas. Mes, būdamos geros išvaizdos, jiems esame visai beformės. Jų akys yra tokios priekaištingos, kad jei kurios nors moterys grožiu neprilygsta Venerai, jie negali net žvelgti į jas. Jų pilvai labai atsikišę, nes jie sukerta net po du tuos pačius patiekalus, tad jie tiesiog persivalgę ir jiems reikėtų taikyti kokią naują dietą. Mes esame prieš vyrus, nes jie yra prieš tai, kas yra gera... Mūsų liežuviai yra per silpni [mūsų kalba nelaikoma svarbia], nes, nuoširdžiai parodant vyrų nepadorias ydas, mūsų geranoriški ketinimai yra vadinami kandžiais įžeidimais, nors jie ir nėra sulyginami su jų kvailomis fantazijomis. Jei mūsų žvilgsniai iš padilbų būtų tokie baisūs, o mūsų pyktis toks mirtinas, tai vyrai būtų dideli kvailiai, suteikdami mums tokias progas neapkykantai, kurios vengiant būtų užkirstas kelias baisioms žudynėms. Tarp šerno ir skalikų - amžina neakykanta; tokia galėtų būti ir tarp moterų ir vyrų, nebent jie pataisytų savo būdą - taip stipriai turėtų ji vyrauti ten, kur dabar pirmenybę turi meilikavimas ir apsimetinėjimas. Liūtas riaumoja, kai yra alkanas, o vyras keikiasi, kai prikemša skilvį. Tigras sudrasko mažylius, kai jų motina klajoja kažkur toli, o vyrai nuplėšia moters garbę jiems esant panosėje. Gyvatė pasiunta, užmynus jai uodegą, o ar negalime mes susierzinti, kai mūsų kūnas yra tarsi koks suoliukas jų šlykštiems geiduliams? Jų nenuoseklios mintys, nežinančios jokios priežasties, nepadaro jų geresnių už tuos negailestingus žvėris.
Nabar kai šis godus rašeiva [dėl kurio knygos ji rašo šį atsiliepimą] maldauja meilės, kurios nė trupučio nepalieka mums, leiskite mums slapta (mums tarpusavyje) nuspręsti, kodėl ir kame jie, būdami mūsų pikčiausiais priešais, yra priklausomi nuo mūsų ir turėtų dėkoti mūsų švelnumui.
Kas dėl vyro ir moters sukūrimo, - tai jis buvo nulipintas iš statybinių atliekų ir nešvaraus molio ir toks gyvavo tol, kol Dievas pamatė, kad jo kūrinys nėra blogas ir tada, bjaurias dulkes pavertęs mėsa, jį išgrynino. Bet, šiam neišgyvenant be pagalbos, Dievas iš vyro mėsos sutvėrė moterį, - tad ji turėtų būti švaresnė už jį, tuo įrodant, kiek mes, moterys, esame tobulesnės už vyrus. Mūsų kūnai yra vaisingi; ir dėl mūsų rūpestingos priežiūros vyrų padermė išliko. Iš moters sklinda vyrų giminės išsaugojimas.
Moteris buvo pirmoji, kuri įtikėjo; ir moteris buvo pirmoji, kuri atgailavo už nuodėmę. Tik moteryje tikroji Ištikimybė, nepaisant, kad ji [nėra] pastovi; ir be jos nėra namų ūkio priežiūros. Jiems nusilpus, mes nesam norimos [mes reikalingos], o kol jie yra sveiki, mes reikalingos dar labiau.
Jie jaučiasi patogiai dėl mūsų būdo, jie sotūs mūsų paruoštu valgiu, mums rūpinantis švara, jų kūnai saugomi nuo ligų; kitaip jie be saiko persirytų dėl savosios nešvaros [dvokiančio purvo, prigimties]. Mums neprižiūrint jie, tarsi kokie šunys šiukšlynuose, drybso savo lovose ir vaikšto, tarsi kokios apdujusios stumbrės vandenyje per vasaros karščius.
Jie mėgsta vaikščioti pasipuošę apdarais ir džiūgauti iš pasididžiavimo (ko priežastis tėra mūsų rūpestis jais), kad visi kiti jais domisi. Dėl mūsų nekaltybės mes esam doros, dėl sąlygų - mandagios, ir mūsų skaistybė neabejotinai parodo mūsų meilės svarbą. Jie prisipažįsta, kad mes esame reikalingos, bet nori turėti mus kaip neišvengiamą blogį...
Nuostabu stebėti, kaip vyrai gali pervertinti save dėl savo puikybės. Kad mes atkreiptumee dėmesį, jie karštai tvirtina, kad mes mylime, bet kai geismas apima juos, jie prisiekinėja, kad Meilė užvaldė mus. Jie įsivaizduoja, kad norėtų permiegoti per vieną naktį bent su puse tuzino iš mūsų, ir nevengia prižadėti, kad, jei jie negaus, ko prašo, tai iškart mirs. Ar ne žavus, vienok, jų toks ėdrumas, kai jie yra tokie godūs? Tačiau nėra ko gailėtis, kad kuris jų mirs, taip greitai ir žiauriai nužudytas. Iš tikro! Taigi, jei esant tokiam antplūžiui, mes, būdamos pranašesnės, atsitrauksime, tai jie karštai tikins, kad pasiekė pergalę. Dar daugiau, kai kurie jų yra taip išpuikę, kad, be jokios gėdos, su įkarščiu plepa [viešai skleidžia paskalas] savo draugijose, kad priveretė pamilti moterį, apie kurią jie niekad anksčiau nekalbėjo...
Moterys kosmose
Kita gnostikų Ieva
Moterys matematikoje
Moters kelias į akademiją
Matriarchatas ir feminizmas
Moteriškasis Sutvėrimo pradas
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Fieldso medalis pirmajai moteriai
Pirmosios astronautės fantastikoje
Claire Keegan. Šermukšnių naktys
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
Hipatija pirmoji matematikė
Laukinės gamtos šauksmas
Caritas Romana mene
Kur gieda angelai...
Žvilgsnis ir žodis
NSO.LT puslapis
Vartiklis