Augalų atradimas: Krūminė durnaropė ir kt. Vartiklis

Aukštoji brugmansija (Brugmansia arborea) arba angelo trimitas - bulvinių šeimos augalų rūšis, priklausanti brugmansijų genčiai. Paplitusi tropinėse Andų pašlaitėse Peru, Bolivijoje, Ekvadore... K. Linėjus ją klasifikavo kaip Datura arborea (1753), o R. Sweet‘as^*) „Hortus Suburbanus Londinensis“ (1818) jau suteikė dabartinį pavadinimą atskiroje brugmansijų gentyje. Nuo tada daugelis autorių, naudodami abu pavadinimus, aprašė daug skirtingų augalų, taip sukeldami painiavą taksonomijoje – pvz., Datura arborea buvo daugelį kartų klaidingai panaudota įvardijant bet kurias baltai žydinčias brugmansijas. Nuo 2014 m. laikoma išnykusia natūralioje gamtoje
Tai iki 5 m aukščio užaugantis krūmas. Lapai priešiniai, dideli (ilgis 20-30 cm, plotis 10-15 cm), plaukuoti, lygiu kraštu. Žiedai trimito formos, nusvirę žemyn, iki 30 cm ilgio ryškiaspalviai, balti, malonaus kvapo. Žydi vasarą ir rudenį. Auga drėgname, gerai vėdinamame, derlingame dirvožemyje, daliniame šešėlyje, nemėgsta šalčių, tiesioginių saulės spindulių. Vienintelė savidulkė rūšis gentyje.
Visos brugmansijos dalys yra mirtinai nuodingos. Jose yra alkaloidų skopolamino ir atropino, o dėl haliucinogeninių savybių jos naudojamos šamanistiniuose indėnų (šibarų, urarinų, ...) ritualuose. Čilėje naudotas vočių šalinimui. Cigaretės iš jos lapų naudotos astmai gydyti; taip pat nadota reumato skausmams sumažinti.

Durnaropių genčiai priklauso apie 25 rūšys, iš kurių mums geriausiai žinoma auganti šiukšlynuose ir dykvietėse, atklydusi iš pietinių rajonų paprastoji durnaropė (Datura stramonium), liaudyje vadinama įvairiai: durnagalvis, durnažolė, čertropė. Stipriai nervų sistemą veikiančių alkaloidų yra visose šio augalo dalyse: šaknyse, stiebe, lapuose, žieduose ir vaisiuose. Augalas labai nuodingas – jo suvalgius prasideda psichiniai sutrikimai – haliucinacijos, būna net mirties atvejų.

Jo lapai, žydinčios viršūnės ir sėklos vartojamos farmacijoje. Preparatai iš šių augalų labai mažomis dozėmis skiriami tik pagal specialų gydytojo nurodymą.

O krūminė durnaropė kilusi iš Čilės ir Peru. Ji žydi ilgais nukarusiais 20-25 cm ilgio baltais žiedais. Tėvynėje ją apdulkina paukščiai. Vaisius – uoga, kai Lietuvoje augančios paprastosios durnaropės – dygliuota dėžutė.

Kartais botanikos soduose auginamos ir jai artimos rūšys – labai kvapniais žiedais žydinti Datura suaveolens iš Meksikos ir Datura sanguinea iš Peru. Jų tėvynėje vietiniai iš jų gamina narkotinį gėrimą „tonga“.

Durnaropės – bulviniai augalai. Toji šeima apima gana daug nuodingų augalų – paminėtina šunvyšnė, drignė, mandragora, skopolija, o taip pat ir tabakas. Pvz., 0,1 g. šunvyšnės alkaloido atropino gali sukelti mirtį. Ir galiausiai net pažaliavusiose bulvėse yra alkaloido solanino, kuris taip pat labai nuodingas.

Anot gamtininkų, bulvinių nuodingumas yra jų savisauga. Tad pasigrožėję durnaropės žiedais botanikos sode, neužsidekite noru tokius augalus pražydinti kambariuose. Jų vieta – specialiuose šiltnamiuose ir ten, kur jie natūraliai auga.