Apie taiką nešantį ginklą...    

Jau buvo sprogimas virš Hirosimos, nuspėtas fantastų (pvz., žr. Velsas apie atominę bombą), vėliau sužinota ir apie kitus „Apokalipsės raitelius“ – nervus paralyžiuojančias dujas, bakteriologinį ginklą, lazerinį ginklą kosmose... ir tada dar ir neutroninę bombą....

[ Fantastų jau neramino mintis apie neuronus, kuriems į rankas pateks nauji „degtukai“ – genetinis ginklas ar kažkas dar... Georgijus Gurevičius1) „Šerkšne ant palmių“ (1951) rašė, kad tikrai globalus ginklas absurdiškas būtent dėl savo „globalumo“, nes panaikina pačią karinio pranašumo idėją: išjudinęs gamtą, planetos pusiausvyrą, žmogus sulauks atsaką, neskiriantį nei „savi“, nei „svetimi“. Tačiau nerimas nenurimo ir po 20-ies (Genadijaus Praškevičiaus2) apysaka „Pasaulis, kuriame aš namuose“, 1972), ir po 30-ies metų (Eugenijaus Veltistovo3) apysaka „Tuštumos noktiurnas“, 1982), ir vėliau. ]

Akopas Akopianas. Triptikas ... Armėnų dailininkas Akopas Akopianas4) nutapė baisų triptiką: begalinė žmonių, išėjusių į gatves ir susigrūdusių patalpose, jūra, užpildžiusi visą erdvę iki horizonto. Vyrai ir moterys, seni ir jauni. Pradžioje toje žmonių masėje, nejudrioje ir tylioje, jauti kažką bauginančio (paveikslai irgi skamba, kiekvienas savaip; ar negirdime riksmo, sklindančio iš „Gernikos“?). Bet įsižiūrėjęs suvoki, kad žmonių paveiksle taigi nėra. Tik drabužiai - švarkai, marškiniai, suknelės, apsiaustai – susigrūdę, išlaikę kūnų, dar neseniai dėvėjusių tuos skudurus, kontūrus, jų blėstančią šilumą... Liko neliesti namai, asfaltas ir šaligatviai, ir net kruopščiai išauginti medžiai. Nėra tik tos „antrosios gamtos“ kūrėjų – žmonių. Triptikas vadinasi „‘Ne! neutroninei bombai“.

„Aš akimirkai įsivaizdavau miestą su visiškai neliestais pastatais ir žmonėmis, kuriuos neregima ir nejaučiama neutroninė liūtis užklupo užsiėmusius įprastiniais kasdieniais reikalais... Viešpatie! Neleisk, kad tai nutiktų!“ – kas, tai, prierašas prie Akopiano triptiko? Ne, taip prieš mirtį meldžiasi amerikiečių fizikas, venas neutroninio ginklo kūrėjų ir jo auka. Tačiau ne realus daktaras Koenas5), giriantis savo „kūdikį“ su turgaus prekeivės įkyrumu, o jo literatūrinis prototipas, M. Jemcevo6) ir J. Parnovo7) apysakos „Sugražinkite meilę“ (1966) veikėjas.

Apysaka pirmąkart išspausdinta 1966-ais, kai apie neutroninę bombą niekas dar ir negirdėjo. Na... specialistai apie ją prakalbdavo dar nuo „Manhateno projekto“ laikų, bet ne plačioji publika. Vargu ar tuo metu fantastai įsivaizdavo, kaip greitai jų vizija taps realybe – kaip ir Klivo Kartmilo8) atveju. Tiesa iki tol spėjo dar pasirodyti Dž. Blišo romanas „Rytojus po Paskutinio teismo dienos“ (1970), kuriame „švaraus“ ginklo klausimas bei Robero Merlio9) „Malvilis“ (1972).

Kadaise, Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, pasirodė Džono Barnio romanas „L.P.M.: amžinojo karo pabaiga“, kuriame ateivis iš ateities, naudodamas patį pažangiausią ginklą, visus iškart nugali ir uždraudęs karą, įkuria visuotinę valstybę, valdomą „proto aristokratų“... Naivu, žinoma. Tačiau „taiką atnešančiu ginklu“ tikėjo ir H. Velsas, o po pusės amžiaus A. Klarko romanuose „Vaikystės pabaiga“ ir „2001: kosminė odisėja“ išgelbėjimą atneša paslaptingas Visatos „superprotas“... jie buvo nuoširdūs laukdami kažko, kas galėtų sustabdyti atrodančią neišvengiama savižudybę. Bet ar kas padės be mūsų pačių?

Juk forume Kelne pasakė užkietėjęs komunistas Aleksandras Čakovskis10): „Didieji 20-30-ųjų rašytojai, parašę nuostabias antikarines knygas, turėjo bent jau tą paguodą, kad … jų knygos, jei ir nesustabdė karo, tai bent kovojo, ir aktyviai kovojo prieš fašizmą antihitlerinės koalicijos pusėje. Mes, 80- ųjų rašytojai, tokios paguodos neturėsime: jei žmonija nesustabdys karo, tai mūsų knygų, labai tikėtina, nebus kam“.

Žodžiai tikro komunisto – bet argi kas nuo tada nepasikeitė – įtampa pasaulyje tebetvyro. Ar bus kam?


Trumpos biografijos

1) Georgijus Gurevičius (1917-1998) – tarybinis fantastas, kritikas ir fantastikos tyrinėtojas, mokslo populiarintojas. 1950-60 m. bandė prastumti kovos prieš žmogaus senėjimą idėją. Nemirtingumo idėjas propagavo rinkinyje „Mes iš Saulės sistemos“. Jis savo kūriniuose nuspėjo daugelį problemų, su kuriomis susiduria kovotojai su senėjimu (Aubrey de Grey iš SENS, D. Medvedevas iš RTD).

2) Genadijus Praškevičius (g. 1941 m.) – tarybinis fantastas, poetas ir vertėjas; geologas. Gimęs Sibire; dalyvavo geologinėse ir paleontologinėse ekspedicijose po Uralą, Kuzbasą, Jakutiją, Tolimuosius ryrus, Kamčiatką. Kaip fantastas debiutavo „Ūkanų sala“ (1957). Dalį kūrinių pasirašinėjo pseudonimais. Populiarūs jo kūriniai: „Suplėšytas stebuklas“ (1978), „Penki laužai rombu“ (1989), „Šnipas prieš alchemikus“ (1994), „Riterio dėžutė“ (1996) ir kt.

3) Jevgenijus Veltistovas (1934-1989) – tarybinis rašytojas, vaikų rašytojas ir dramaturgas. Pirmuoju fantastiniu kūriniu buvo „Nuotykiai jūros dugne“ (1960). Garsus vaikams skirta fantastika apie robotą Elektroniką, pagal kurią susuktas muzikinis filmas „Elekroniko nuotykiai“ (1979). Iš „suaugusiems“ skirtos fantastikos paminėtimi „Saulės gurkšnis: programuotojo Marko Snegovo užrašai“ (1967) apie atskridusį kompiuterio valdomą nežemiečių žvaigždėlėkį ir „Tuštumos noktiurnas“ (1988) apie imperialistų sąmokslą gręsiantį žmonijai klimato karu. Akopas Akopianas. Moteris kepanti žuvį

4) Akobas Akopianas (1923-2013) – armėnų dailininkas gimęs Egipte. 1961 m. grįžo į TSRS, į Armėniją. Užsiėmė visuomeniną veikla.
Jo personažai socialiniai tipažai, satinės figūros vaizduojamos mažo gylio erdvėje, jų nuotaikos išreiškia skurdžią egzistenciją.
Garsūs kūriniai: „Moteris kepanti žuvį“ (1962), „Sumgaitas“ (1989), skirtas armėnų genocidui.

5) Klaidas Koenas (Clyde Lorrain Cowan, 1919-1974) – amerikiečių fizikas, 1956 m. su F. Reines atradęs neutriną (F. Reines už tai 1995 m. gavo Nobelio premiją). 1949 m. buvo priimtas į Los Alabamos laboratoriją, 1957 m. pradėjo profesoriauti Vašingtono un-te, o po metų perėjo Katalikiškąjį un-tą Vašingone, kur dirbo iki pat mirties.

6) Michailas Jemcevas (1930- 2003) – tarybinis fantastas, daugiausia bendradarbiavęs su J. Parnovu iki 1970 m.; chemikas pagal profesiją. Savarankiškai parašė „Naujų vilčių lauką“ ir „Dievas po šešių“, tačiau nesulaukė didelio skaitytojų palaikymo. Jam tai buvo dievo paieškų metas; įėjo savilaidžio žurnalo „Paieškos“ redkolegiją.

7) Jeremijus Parnovas (1935-2009) – žydų kilmės tarybinis rašytojas ir publicistas, mokslo populiarintojas; chemikas. Garsi jo detektyvinė trilogija apie inspektorių Liusiną. Fantastiką kurė daugiausia su M. Jemcevu (iki 1970 m.). Bendras garsus jų romanas „Pasaulio siela“ (1964) yra apie superkompiuterį, saugantį visų žmonių tapatybes.

8) Klivas Kartmilas (Cleve Cartmill, 1908-1964) – amerikiečių fantastas, geriausiai prisimenamas „Klivo Kartmilo afera“, kai jo apsakymas „Deadline“ patraukė FTB dėmesį, nes labai detaliai aprašė branduolinį ginklą, kuriamą labai įslaptintame Manhatano projekte. Greta rašytojo karjeros, jis žinomas kaip vienas „Blackmill“ sparčiosios tipografijos kūrėjų.

9) Roberas Merlis (Robert Merle, 1908 -2004) – prancūzų prozininkas, pramintas „20 a. Diuma”. Populiarūs jo istoriniai romanai ir 13 nuotykių žanro romanai apie religinių karų laikotarpį. Pripažinimą atnešė antimilitaristoinis romanas „Sekmadienio poilsis pietų krante“ (1949). „Malvilis“ (1972) – postapokaliptinis romanas apie žmonių grupelės, išlikusios po branduolinio karo, išlikimo galimybes. Jo pagrindu susuktas filmas (1981).

10) Aleksandras Čakovskis (1913-1994) – tarybinis prozininkas, žurnalistas, „Inostranaja literatura“ (1955-63) ir „Literaturnaja gazeta“ redaktorius (1962-1988), komunistas „iki kaulų smegenų“. 1973 m. pasirašė atvirą laišką į „Pravda“, smerkiantį A. Solženyciną ir A. Sacharovą.

Papildomai skaitykite:
Į kur kvietė Aelita?
Mokslinė ir ne mokslinė
Transportas fantastikoje
Didžioji Marso revoliucija
Mitologija Visatos masteliu
Atgalinė kelionė prie pasakų
S. Lemas. Robotų psichologija
A. Platonovas. Saulės įpėdiniai
A. Cvetkovas.  Ateities pabaiga
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Mokslinė fantastika ir jos priešaušris
Psichikos jėga, atomu ir reaktyvine raketa
Toji kosminė 19-ojo amžiaus antra pusė
Pirmosios astronautės fantastikoje
Mokslininkų indėlis fantastikai
Į žvaigždes – pas kitus protus
Kosminės operos bangomis
L. Kaganovas. Komutacija
H. Velso pranašystės
Julija Zonis. Megido
S. Lemas. Soliaris
Fantastikos skiltis
Vartiklis