Būdas žemaičių ir Lietuvos
(darbinis pavadinimas)

(1997.09.15)
Labai gaila, kad beveik nieks neatsiliepia į pasiūlymą bendrai ką nors sukurti. Jei nebus „savanorių“, šis teksčiukas numirs, kaip mirė gulbė kaimelio tvenkiny, - pakliuvusi į vietinio girtuoklio puodą. Tad nesnauskite, - atsiliepkite (j.skendelis[eta]elnet.lt)!
O jei jums nepatinka ši tema, - pasiūlykite kokią kitą. argi jums neįdomus rezultatas?

(1997.09.01)
Pradedame kurti naują pasakojimą - sakinys po sakinio, pastraipa po pastraipos. Tačiau aš norėčiau, kad jį kurtume mes visi, siūlytumėt įvairius siužetus, galimus tęsinius, fragmentus, epizodus. Pateikiu pirmąją šio pasakojimo dalį, - tebūnie ji tokia. Ar bus norinčių ją pratęsti, papildyti? Nesidrovėkit, rašykit (j.skendelis[eta]elnet.lt).
Taip pat pateikiu "pagalbos šauksmą - prisiminkite, kokiomis pravardėmis šaukėti (ar kokias pravardes girdėjote) mokytojus ir dėstytojus? Parašykite (j.skendelis[eta]elnet.lt) šias pravardes, galite pranešti ir tikrąsias mokytojų ar dėstytojų pavardes, o taip pat paaiškinimus, kodėl ir kaip jie įgijo tokias pravardes. Jūsų anonimiškumas bus garantuotas!
Gal kartu mes sukurpsime ką nors įdomaus? O dabar:

Pradžia

(1997.09.01)

Kadangi jo pavardė buvo Būdas, tai visas Universitetas vadino jį Šūdu. Ar gali kas paprastesnio, nei pakeisti vieną raidę? Juk kartais ir kitų dėstytojų pavardės pakisdavo, - ką bekalbėt apie pravardes? Kiekviena studentų karta išknisdavo kokią nors juokingą, tačiau ankstesnių kursų studentų nepastebėta, juokingą dėstytojo savybę, ir taip atsirasdavo Seksas (nes mėgstamas išsireiškimas buvo „iš to seks“, Dekas (dekanas) ar Zosė (papinga senmergė). Tik vieno Būdo pravardė nekito metų metais.

(1997.09.15)

Net ir miestiečiai, turintys vaikų ir juos verčiančių stropiai mokytis, kalbėdavo apie profesorių Šūdą. jei koks gudragalvis būtų pabandęs jį kitaip perkrikštyti, jam nieks nebūtų pritaręs vien dėl to, kad ši pravardė senąjį profesorių tebeveikė taip pat stipriai, kaip ir prieš trisdešimt metų. Jam iškart pradėdavo virpėti dešinysis petys, jei praeinant fakultetą kas nors „netyčia“ šūktelėdavo:
- Oi, ar tik nepasmirdo šūdu?