|
Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio dalyviai, rugpjūčio šeštąją Sietle (JAV) pradėję
pusantrų metų truksiančią kelionę dviračiais aplink pasaulį, mina paskutiniuosius
kilometrus Čilėje. Tai dvyliktoji maršruto šalis. Be keturių lietuvių: Sigito Kučo,
Godos Čiplytės, Edvardo Žižio ir Gedimino Vasiliausko, sausio 4 dieną į Čilę atvyko
dar aštuoni dviratininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Turkijos, Meksikos ir Peru.
Jau pirmajame Čilės mieste Arikoje (Arica) žygeiviai sulaukė didelio dėmesio.
Reportažą apie žygį parengė vietos radijas ir Šiaurinės Čilės televizija. Laikraštyje
"La Estrella" ("Žvaigždė") buvo išspausdintas straipsnis, kuriame žygio vadovas
fizikas Sigitas Kučas ir filologė Goda Čiplytė pasidalijo mintimis apie žygio tikslus.
Arika - kurortas, savo puikiu klimatu traukiantis poilsiautojus iš viso pasaulio. Čia
lyja čia vos du-tris kartus per šimtmetį, ir daugelis vietos gyventojų nėra regėję lietaus
per visą savo gyvenimą. Pakeliui iš Arikos į šalies sostinę Santjagą žygeiviai virš
tūkstančio kilometrų važiavo per sausiausią ir vieną didžiausių pasaulyje Atakamos
(Atacama) dykumą. Nors buvo tikėtasi didelio karščio, keliautojams padėjo
gaivinantis Ramiojo vandenyno vėjas: temperatūra dieną buvo apie 30 laipsnių, o naktimis nukrisdavo iki 13-os.
Keliaudami su taikos šūkiu į naująjį tūkstantmetį, lietuviai kartu aplanko vietas
susijusias su Tėvyne. Sausio 23-iąją sukanka 110 metų nuo žymaus geologo ir
mineralogo profesoriaus Igno Domeikos mirties. Ignas Domeika buvo Vilniaus
universiteto auklėtinis, filomatas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Emigravęs į Čilę, jis tapo
vienu garsiausių Čilės mokslininkų, nuo 1867 iki 1883 m. buvo Čilės universiteto
rektoriumi. Jo vardu pavadintas kalnagūbris Anduose, išmirusių moliuskų rūšys, gėlė
ir mineralas. Sukakties išvakarėse žygeiviai apžiūrėjo Igno Domeikos salę ir kiemelį
Čilės universitete, aplankė jo kapą "Cementario General" kapinėse, padėjo gėlių ir uždegė porą žvakučių prie paminklo.
Čilėje su kelionės draugais atsisveikino vyriausias žygio dalyvis 64-erių metų
Giunteris Ehrichas. Jis buvo priverstas nutraukti žygį dėl finansinių sunkumų. Kiti
grupės dalyviai taip pat jaučią nuolatinį lėšų stygių. Grėsmė iširti pakibo ir virš
Lietuvos komandos. Žygeiviai keliauja už paskutiniąsias savo ir artimųjų santaupas,
turi skolų, o rasti finansinės pagalbos Lietuvoje vis dar nepavyksta.
Sausio 21-ąją išvykę iš Santjago dviratininkai kirs Andų kalnus ir keliaus per
Argentiną - paskutiniąją Pietų Amerikos šalį savo maršrute. Vasario mėnesį, jei
pavyks gauti paramos, jie turėtų persikelti per Atlanto vandenyną į Vakarų Afriką.
Toliau Europos ir Azijos šalys. Žygį numatoma baigti Japonijos mieste Hirosimoje
pirmąją 2000-ųjų metų naktį. 1999-ųjų metų birželį per Kuršių neriją dviratininkai
turėtų atvykti į Lietuvą. Kelionės eiga ir įspūdžiai atspindimi Lietuvoje ir Prancūzijoje
kuriamuose interneto tinklapiuose www.gmpr.lt ir www.peaceride.org.
|
|
