Taikos žygio dalyviai baigė kelionę Lotynų Amerikoje
Argentinos sostinėje Buenos Airėse vienuolika Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio
dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Meksikos ir Peru užbaigė pirmąjį
kelionės etapą - po Šiaurės, Vidurio ir Pietų Ameriką. Pradėję beveik pusantrų metų
truksiančią kelionę dviračiais aplink pasaulį 1998 metų rugpjūčio šeštąją Sietle (JAV), jie
sėkmingai įveikė 13 Amerikos žemyno šalių: JAV, Meksiką, Gvatemalą, El Salvadorą,
Hondurą, Nikaragvą, Kosta Riką, Panamą, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Čilę ir Argentiną.
Iš viso dviračiais per šešis mėnesius nuvažiuota 9107 km, patirta daug įspūdžių. Buvo ir
nelaimingų atsitikimų: Edvardui Žižiui teko operuoti akį Gvatemaloje, Sigitui Kučui -
gydytis nusiplikytą verdančiu vandeniu koją, Argentinoje tris dviratininkus sužeidė
užsnūdęs lengvojo automobilio vairuotojas.
Vis tik reikia laikyti, kad dviratininkus lydėjo
sėkmė: jie išsigydė traumas, laimingai išvengė liūčių, nusiaubusių Meksiką, paspruko nuo
siaubingiausio mūsų amžiuje uragano Mitch ir jau buvo palikę Kolumbiją, kai ten
nugriaudėjo žemės drebėjimas
|
 Peru dykumoje
|
Na, o nesėkmes ir patirtą fizinį nuovargį visą dieną
minant pedalus atpirkdavo minios sveikinusių žmonių Meksikos ir Peru miestuose,
garbingi sutikimai su pučiamųjų orkestrais, nuotraukos pirmuosiuose laikraščių
puslapiuose, radijo ir televizijos stočių dėmesys, apdovanojimai ir šiltas bendravimas su
draugiškai nusiteikusiais gyventojais.
Skelbdami šūkį Su taika į Naująjį Tūkstantmetį ir propaguodami dviratį, kaip sveikiausią
transporto priemonę, žygeiviai kiekvienoje šalyje kvietė ir kviečia bent trumpam
prisijungti prie jų visus geros valios žmones. Daugiausia vienminčių pavyko suburti
Limoje, kur per 200 vietinių dviratininkų palydėjo žygį iš Peru sostinės į tolimesnę
kelionę. Tačiau iš vienuolikos atvykusių į Buenos Aires tik septyni pradėjo kelionę Sietle.
Tai keturi lietuviai: Sigitas Kučas (žygio vadovas), Goda Čiplytė, Edvardas Žižys ir
Gediminas Vasiliauskas, lenkas Slavomiras Platekas, vokietis Oliveris Stephanas ir turkas
Ahmetas Mumcu.
Lietuvos komandos dalyviai po paskutinio apsilankymo lietuvių šeimoje Kolumbijoje
gruodžio mėnesį, Buenos Airėse vėl atsidūrė gausioje tautiečių apsuptyje. Taikos žygį
maloniai sutiko pagloboti Jono Basanavičiaus Argentinos Lietuvių Centras, įkurtas 1926
metais. Žygeiviai dalyvavo Aušros vartų bažnyčios mišiose, skirtose vasario 16-osios
atminimui. Jie apžiūrėjo lietuviškų suvenyrų muziejų, kuriam Gediminas Vasiliauskas
padovanojo savo pašto ženklų, išleistų nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kolekciją.
Argentinos Lietuvių Susivienijimo salėje buvo surengti pietūs. Žygeiviai pasidalijo
kelionių įspūdžiais, atsakė į smalsuolių klausimus, padovanojo bukletų apie Lietuvą ispanų
kalba, surengė fotografijų parodėlę. 40 m ilgio Taikos juostoje, kurioje pirmuosius žodžius
įrašė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pasirašė Lietuvos Garbės konsulas
Argentinoje Algimantas Rastauskas, Argentinos lietuvių organizacijų Spaudos tarybos
pirmininkas Jurgis Brazaitis, Argentinos Lietuvių Centro pirmininkas Arturas Kaminskas,
Aušros Vartų parapijos kapelionas kunigas M. J. Augustinas Steigvilas, Argentinos
Lietuvių Susivienijimo pirmininkas Raulis Stalioraitis.
|
 Ežeras Čilės kalnuose
|
Užbaigę pirmąjį kelionės etapą Amerikos žemyne, į Ganą tęsti kelionės Afrikoje išskrido
aštuoni Taikos žygio dalyviai trys lietuviai, lenkas, vokietis, turkas, meksikietis ir
perujietis. Gediminas Vasiliauskas dėl lėšų stokos pasiliko Argentinoje ir toliau bandys
keliauti individualiai.
Visus, kas norėtų ir galėtų paremti Lietuvos komandą, prašome susisiekti su Lietuvos
GMPR (Great Millenium Peace Ride) fondo sekretore Danute Tomkevičiene (tel.
8-22-618337, faksas 616273) arba parašyti el. paštu sigitas@gmpr.lt.
"Vartiklyje" - paskaitykite ankstesnįjį:
Čilėje: Lietuvos žygeiviai pagerbė Igno Domeikos atminimą
ir puslapį su įspūdžiais iš Vėlinių Gvatemaloje.
|